SĖKMĖ KOLEKTYVE
ČIRVŲ DEŠIMTAKĖS ASMENYBĖS
APIBŪDINIMAS
Čirvų
dešimakėms kaip ir čirvų tūzams, šiems žmonėms būdingi didžiuliai troškimai,
dėl to gresia pavojus nuklysti nuo tiesos kelio. Vis dėlto jie jau suvokė tiesą
ir šiomis žiniomis vadovausis kiekviename gyvenimo žingsnyje - tai, beje, yra
jų prigimtinė teisė. Šie žmonės kūrybingi, dažniausiai linkę j meną.
Jie yra
lyderiai - ne sekėjai. Jiems patinka vaikai ir žmonių grupės, kurias galėtų
laikyti savo vaikais ar kurie jais žavėtųsi. Neretai čirvų dešimtakes išvysime
priekyje - kaip atlikėjas ir panašiai, o kitos jų visiškai pasineria į gausios
šeimos rūpesčius. Abiem atvejais jas dažniausiai supa dešimt širdelių, kurias
galima matyti pavaizduotas ant jų gimimo kortos.
Čirvų
dešimtakės gyvenimo kelyje yra du tūzai, be to, ir ją pačią iš dalies galima
laikyti tūzu (1+0=10), todėl bandydami nuspręsti, kas jiems gyvenime
svarbiausia, šie žmonės jaučia stiprų poreikį tyrinėti save. Kadangi daugelis
stipriai į tai įsitraukia, kiti gali palaikyti juos savanaudžiais ar
egocentriškais. Tačiau tikrai savanaudiškai elgiasi bei nepaiso kitų poreikių
tik tie iš jų, kurie labiau už viską siekia įgyti pinigų ir daiktų. O
svarbiausias dalykas čirvų dešimtakei paprastai yra santykiai. Tokie žmonės
būna atidūs ir malonūs.
Šios
kortos dieną gimusiam žmogui svarbūs sąžinės klausimai. Cirvų dešimtakė turi
būti sąžininga su pačia savimi, geriausia jai yra atrasti ar suformuluoti
filosofiją, padedančią visais gyvenimo atvejais likti tiesiai ir atvirai
su
aplinkiniais žmonėmis. Kol čirvų dešimtakė neduos sau žodžio kalbėti tik tiesą,
jos gyvenimas gali panėšėti į neišbrendamą pramanytų istorijų liūną. Tokiu
atveju didžiąją savo energijos dalį ji eikvoja tam, kad palaikytų vis kuriamas
iliuzijas. O ją daug tikslingiau būtų panaudoti produktyviai reiškiant save,
vadovaujant kitiems.
Cirvų
dešimtakės yra novatoriškos ir gali labai daug nuveikti pasirinktoje srityje -
joms tik reikia pratintis priimti aiškius sprendimus. Kai kurios iš jų veikia
dėl žmonijos gerovės, kitos būna savanaudiškos - paprastai tai labai priklauso
nuo galutinio jų tikslo. Šie žmonės nepriklausomi, neretai impulsyvūs, tačiau
išmintis paprastai padeda jiems išsaugoti pusiausvyrą. Panaudodami savo įgimtus
gabumus, pasaulyje jie gali palikti neišdildomą pėdsaką. Apskritai čirvų
dešimtakės yra švelnūs ir išmintingi ar bent jau išmintingi žmonės. Išmintis
yra jų globėja, kelią rodanti šviesa.
KAI KURIE ČIRVŲ DEŠIMTAKĖS MEILĖS SANTYKIŲ YPATUMAI
Cirvų
dešimtakės stiprybė pasireiškia meilės reikaluose, ją traukia taip pat galingos
asmenybės. Šios kortos dienomis gimę žmonės linkę stengtis dėl meilės. Jie
žavūs ir kiti juos mėgsta. Pirmąjį žingsnį dėl santykių žengs kaip tik jie. Tai
jų sėkmės meilės ir santuokos reikaluose formulė. Cirvų dešimtakių meilės gyvenimo
karma iš esmės gera. Vis dėlto kartais jas apima abejonės, dėl kurių gali kilti
bėdų.
Čirvų
dešimtakės - labai sumanūs žmonės, tačiau kai nukreipia savo intelekto galią į
meilės sferą, gali sulaukti nemalonumų. Meilės neįmanoma suplanuoti kaip
dienotvarkės. Dažniausiai šiuo atveju patartina situaciją „išjaustitc, užuot
bandžius nuspręsti protu.
RYŠIŲ TARP ASMENYBĖS KORTŲ BENDRYBĖS
Vyriškos
lyties čirvų dešimtakėms dažnai atrodo patrauklios kryžių rūšies moterys. Abiem
šios kortos lytims patartina privengti būgnų rūšies moterų. Išbandykite štai
tokį devizą: „Tiesiog sakau „ne“ moteriai būgnų damai.“ Didžiulių sunkumų čirvų
dešimtakė moteris gali suteikti ir būgnų rūšies vyrams. Pikų rūšies vyrai,
bendraudami su abiejų lyčių čirvų dešimta- kėmis, sulaukia naudos. Čirvų
dešimtakė vyras ir kai kurios pikų rūšies moterys galėtų būti puikūs
sutuoktiniai.
VESLIS SNAIPSAS - ČIRVŲ DEŠIMTAKĖ
Čirvų
dešimtakei daug bruožų suteikia pirmoji jos karmos korta kryžių berniukas.
Puikus pavyzdys šiuo atveju bus Veslis Snaipsas - suprasti jo asmenybę atidžiau
nepatyrinėjus kryžių berniuko nepavyks. Atminkime, kad pirmoji mūsų karmos korta
paprastai žymi tas mūsų savybes, kuriomis esame linkę piktnaudžiauti. Ji V.
Snaipsui suteikia berniokišką vyriškumą ir patrauklią išvaizdą. Pačios
vyriškiausios kortos malkoje - tūzai, dešimtakės, berniukai ir karaliai. Kai
žmogus yra veikiamas dviejų iš jų - ir dešimtakės, ir berniuko, galime būti
tikri, kad tai bus stipri, vyriška asmenybė, turinti atitinkamą kūno sudėjimą.
Visa tai V. Snaipsui puikiai pasitarnavo vaidinant didvyrį tokiuose filmuose
kaip „Karo menas'„57-asis keleivis" ir „Ašmenys". Sis vyriškis, be
to, labai mėgstamas moterų.
Išskirtinis
kryžių berniuko bruožas - aštrus protas, mokėjimas diskutuoti. Tai genijų,
neretai turinčių fotografinę atmintį, korta. 1997 metais spauda citavo tokius
Veslio žodžius: „Aš nesuprantu priesaikos būti amžinai kartu prasmės. Jau pati
idėja, kad to reikia siekti, ydinga. Ji paverčia mus visuomeninės priesaikos
vergais. Mylėti galima, tačiau tai dar nereiškia, kad turėtume būti pririšti
prie kokio nors kūno.“ Toks požiūris į santuoką labai būdingas kryžių berniukams.
Šio aktoriaus pasaulėžiūrą galima laikyti pažangia - tai irgi panašu į kryžių
berniuką. Jis, pavyzdžiui, pareikalavo, kad Mimi vaidmenį filme
„Meilužiai" atliktų azijietė (ją suvaidino Ming-Na). Tuo jis siekė
„griauti rasinių ir seksualinių tabu sienas". 2003 metais Veslis vedė savo
antrojo vaiko motiną Niki Park, taip pat azijietę. Tai labai būdinga Vandeniui,
kurį siejame su tuo pačiu kryžių berniuku.
Kitas
būdingas kryžių berniukų bruožas - polinkis ginčytis. Jiems tikrai patinka
debatai, ir ginčą dažnai pradeda kaip tik šią dieną gimęs žmogus. Kraštutiniais
atvejais tai gali virsti konkurencija ir konfliktais. Grįždami prie Veslio
Snaipso, galime paminėti, jog jis praleido nemažai laiko teismo salėse... na,
jums viskas aišku.
Tačiau
svarbiausias čirvų dešimtakės bruožas - noras visada būti publikos, žmonių
apsuptyje. Šį troškimą lengviausia išpildyti tapus aktoriumi. Šiuo atžvilgiu
jos skiriasi nuo žmonių, gimusių kryžių berniuko valdomomis dienomis. Nors taip
pat visuomeniškas, kryžių berniukas tam neteikia tokios didelės reikšmės. O
čirvų dešimtakė visada stengsis užsitikrinti, kad ją suptų minia.
ČIRVŲ DEŠIMTAKĖ
Vardadieniai 
Abraomas –
Daugardas – Girenė – Gražvilė – Narnvaldas – Norgaudė – Pastoras – Teofilė – Tomas – Topilius 
Šią
dieną Lietuvoje 
Įvykiai 
- 1942 – Ostlando
     komisaro potvarkiu Lietuvos
     generalinėje srityje nustatyta 54 val. darbo savaitė; 
- 2007 – Lietuva
     oficialiai priimta į Europos
     Sąjungos Šengeno
     erdvę; 
- 2009 – sudegė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia.  
- 1796 m. – Tomas Zanas,
     rašytojas (m. 1855
     m.). 
- 1805 m. – Fridrichas
     Bekeris, tautosakos rinkėjas ir vertėjas į vokiečių
     kalbą (m. 1890
     m.). 
- 1844 m. – Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas, 1863
     m. sukilimo dalyvis (m. 1929
     m.). 
- 1888 m. – Jonas Janulis, Lietuvos
     tapytojas, pedagogas (m. 1973 m.). 
- 1891 m. – Kostas
     Ostrauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1939 m.). 
- 1910 m. – Balys
     Dundulis, žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1994 m.). 
- 1923 m. – Genovaitė
     Kvedaraitė – Randienė, mokytoja, poetė, prozininkė (m. 2005 m.). 
- 1927 m. – Jonas
     Kriukelis, Lietuvos
     architektas (m. 1985
     m.). 
- 1932 m. – Algimantas
     Vincas Kajackas, Lietuvos
     kunigas, teologijos daktaras nuo 1994 m. 
- 1935 m. – Juozas Nekrošius, poetas, Lietuvos
     politinis bei visuomenės veikėjas. 
- 1937 m. – Romas
     Zenkevičius, inžinierius ir chorvedys. 
- 1952 m. – Laima Ivanovienė, Lietuvos
     farmacininkė, biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. 
- 1957 m. – Algis Vyšniūnas, Lietuvos
     architektas. 
- 1961 m.: 
- Gintautas Gegužinskas, Lietuvos
      ir Pasvalio rajono politinis bei
      visuomenės veikėjas. 
- Mindaugas
      Valius, Lietuvos
      biochemikas, fizinių mokslų daktaras. 
- 1963 m. – Lina Smelstorienė, Lietuvos
     ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja. 
- 1966 m. – Audronis
     Liuga, Lietuvos
     teatrologas, prodiuseris, kino kritikas. 
- 1967 m. – Egidijus Puodžiukas, Lietuvos
     ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 
- 1968 m. – Audrius Janušonis, Lietuvos
     keramikas.
     
- 1971 m. – Margarita Drobiazko, šokėja ant ledo, 2000 m. pasaulio
     čempionato bronzos medalio, 2000 ir 2006 m. Europos čempionatų bronzos
     medalių laimėtoja. Pirmoji Lietuvai
     atstovavusi sportininkė, laimėjusi medalius Europos ir pasaulio dailiojo
     čiuožimo čempionatuose. 2002 m. Solt Leik Sičio olimpiadoje užėmė penktąją
     vietą. Tai aukščiausia Nepriklausomos Lietuvos sportininkų iškovota vieta
     žiemos olimpiadose. 
- 1979 m. – Andrius
     Mikšta, Lietuvos
     ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 
Mirtys
- 1798 m. – Laurynas Gucevičius, architektas,
     brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje (g. 1753 m.). 
- 1932 m. – Adomas
     Grinevičius, kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos
     platinimo organizatorius. Palaidotas Panemunės kapinėse (g. 1845 m.). 
- 1957 m. – Pranas
     Bieliauskas, Lietuvos
     kunigas, tautosakos
     rinkėjas, Vilniaus krašto lietuvių
     visuomenės veikėjas (g. 1883
     m.). 
- 1960 m. – Antanas
     Kasakaitis, Lietuvos
     pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1870 m.). 
- 1964 m. – Adolfas Mondeika,
     vargonininkas ir chorvedys (g. 1887 m.). 
- 1978 m. – Antanas Gedminas, Lietuvos
     grafikas,
     tapytojas, dailėtyrininkas (g. 1927 m.). 
- 1979 m. – Bernardas
     Bučas, Lietuvos
     skulptorius (g. 1903
     m.). 
- 1997 m. – Jonas
     Gaučys, vargonininkas ir chorvedys (g. 1919 m.). 
- 2003 m. – Leonardas
     Juozapas Šimutis, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius,
     filosofijos mokslų daktaras (g. 1920 m.).  
Įvykiai 
- 2006 – Rumunijoje
     surengta ceremonija 1989
     m. revoliucijos prieš komunistų valdžią aukoms atminti; 
- 2006 – JAV Bostono mieste
     surengtas protestas prieš Irane surengtą konferenciją, kurios metu buvo
     diskutuojama apie holokaustą; 
- 2006 – Bangladešo
     sostinėje Dakoje
     kilo riaušės tarp policijos ir protestuotojų, reikalavusių rinkimų
     sistemos pakeitimų; 
- 2006 – Pietų Malaizijoje dėl
     smarkiausių per pastarąjį dešimtmetį liūčių savo namus buvo priversti
     palikti apie 50 tūkst. žmonių; 
- 2012 – Kalendoriaus,
     sudaryto Majų
     civilizacijos, pabaiga. 
Gimimo dienos
pasaulyje
- 1401 m. – Tomasas Kase,
     Italijos menininkas, greta Giotto vienas iškiliausių Ankstyvojo
     Renesanso tapytojų (m. 1428
     m.). 
- 1773 m. – Robertas Braunas,
     vėliau Aberdeeno koledžą, bet 1790 metais, šeimai išsikėlus į Edinburgą,
     turėjo jį palikti. Kitais metais mirė jo tėvas. 
- 1795 m. – Franz
     Leopold von Ranke, Prūsijos
     istorikas, laikomas vienu iš svarbiausių mokslinės istoriografijos
     pradininkų (m. 1886
     m.). 
- 1804 m. – Grafas
     Bykonsfildas Bendžaminas Dizraelis, Didžiosios
     Britanijos valstybės veikėjas, Jungtinės Karalystės
     ministras pirmininkas, rašytojas, nuo 1867 m. erlas (m. 1881 m.). 
- 1879 m. – Josifas Stalinas,
     Tarybų Sąjungos
     politinis veikėjas. Nuo 1922
     m. balandžio
     3 d. buvo komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties
     faktiškai buvo vienvaldis diktatorius.
     Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai
     žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG'o
     koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją
     milijonai žmonių mirė badu (ypatingai daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje)
     (m. 1953 m.). 
- 1890 m. – Hermann Joseph
     Muller, 1946
     m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1]
     (m. 1967 m.). 
- 1896 m. – Konstantinas
     Konstantinovičius Rokosovskis, lenkas, TSRS bei Lenkijos karininkas, karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos maršalas, TSRS gynybos ministro
     pavaduotojas (1956–1957, 1958–1962
     m.), Lenkijos
     gynybos ministras, Lenkijos maršalas (m. 1968 m.). 
- 1917 m. – Heinrichas
     Bėlis, vienas įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, Nobelio
     literatūros premijos laureatas (m. 1985 m.). 
- 1930 m. – Kalevis
     Sorsa, žymus politinis veikėjas, keturis kartus Suomijos ministras
     pirmininkas (m. 2004
     m.). 
- 1931 m. – Redha Malek, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1993 m. rugpjūčio
     21 d. iki 1994
     m. balandžio mėn.. 
- 1940 m. – Frenkas Zapa, muzikantas,
     kompozitorius[2]
     (m. 1993 m.). 
- 1942 m. – Hu Dzintao,
     dabartinis Kinijos
     Liaudies Respublikos prezidentas ir Kinijos komunistų partijos generalinis
     sekretorius. Šalies vadovu tapo 2003 m. kovo 15 d. pakeitęs Dziang Zeminį. 
- 1946 m. – Carl Wilson, amerikiečių
     dainininkas ir gitaristas (The
     Beach Boys)[3]
     (m. 1998 m.). 
- 1947 m. – Paco de Lucía, ispanų
     gitaristas[4].
     
- 1948 m. – Samuel Leroy Jackson, JAV aktorius, 1994
     metais nominuotas Oskarui
     už filmą Bulvarinis
     skaitalas. 
- 1963 m. – Andreas Voßkuhle, vokiečių teisininkas,
     teisėjas,
     Vokietijos
     Konstitucinio Teismo (VFR KT) pirmininkas (jauniausias visų laikų VFR
     KT vadovas), konstitucionalistas ir administratyvistas,
     Freiburgo universiteto (FU) profesorius,
     buvęs FU rektorius,
     Berlyno-Brandenburgo mokslų akademijų narys. 
- 1967 m. – Michailas Saakašvilis, gruzinų teisininkas,
     politikas, Gruzijos prezidentas. 
- 1981 m. – Cristian
     Zaccardo, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Palermo klubo gynėjas. 
Mirtys pasaulyje
- 1741 m. – Bernaras de Monfokonas, prancūzų
     filologas, archeologas, istorikas. Vienas archeologijos ir paleografijos pradininkų
     (g. 1655 m.). 
- 1937 m. – Frankas Bilingsas
     Kelogas, JAV
     valstybės veikėjas, diplomatas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1856 m.). 
- 1940 m. – Francis
     Scott Key Fitzgerald, JAV
     rašytojas (g. 1896
     m.). 
- 1942 m. – Franz Boas,
     antropologas, lingvistas, amerikiečių antropologinės mokyklos pradininkas
     ("amerikietiškosios antropologijos tėvas") (g. 1858 m.). 
- 1970 m. – Michailas
     Gerasimovas, rusų
     antropologas, archeologas, daktaras (g. 1907 m.). 
- 1988 m.: 
- Berntas Karlsonas, politologas, Švedijos diplomatas
      ir politinis
      veikėjas (g. 1938
      m.). 
- Nikolaas Tinbergen,
      1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1]
      (g. 1907 m.). 
- 1989 m. – Ilona
     Leimanė, latvių
     rašytoja (g. 1905
     m.). 
- 1992 m. – Albertas Kingas, JAV bliuzo
     gitaristas ir dainininkas (g. 1923 m.). 
- 2006 m. – Saparmuradas
     Nijazovas, Turkmėnijos
     prezidentas,
     vadovavęs šaliai 15 metų, iki pat savo mirties (g. 1940 m.). 
- 2009 m. – Edwin Gerhard Krebs, 1992
     m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1]
     (g. 1918 m.).  
Populiarių garsenybių gimtadieniai
·       
SAMUEL L.
JACKSON (1948 12 21), aktorius 
·       
INGRID BERGMAN
(1915 08 29), aktorė 
·       
GERALDINE CHAPLIN
(1944 07 31), Čarlio Čaplino duktė 
·       
ANDY DICK
(1965 12 21), komikas ir aktorius 
·       
HARPO MARX
(1893 11 23), komikas 
·       
CHARLIE PARKER
(1920 08 29), džiazo muzikantas 
·       
HELEN REDDY
(1942 10 25), dainininkė 
·       
MICHAEL JACKSON
(1958 08 29), dainininkas 
·       
CHRIS EVERT
(1954 12 21), tenisininkas 
·       
CARL BANKS
(1962 08 29), amerikietiškojo futbolo žaidėjas 
·       
SHAUN CASSIDY
(1959 09 27), dainininkas
·       
MEATLOAF (1947
09 27), dainininkas 
·       
MARION ROSS
(1936 10 25), aktorė 
·       
JANE FONDA
(1937 12 21), aktorė 
·       
STEVE KERR
(1965 09 27), krepšininkas 
·       
ANNE TYLER
(1941 10 25), rašytoja 
·       
B. K. ROWLING
(1965 0731), rašytoja 
·       
BOB KNIGHT
(1940 10 25), krepšinio treneris 
·       
PHIL DONAHUE
(1935 12 21), pokalbių šou vedėjas 
·       
FLORENCE
GRIFFITH-JOYNER (1959 12 21), sportininkė 
 

 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą