Gruodžio 27 gimusių korta

Santuokos ir šeimos korta

ČIRVŲ KETVIRTAKĖS ASMENYBĖS  APIBŪDINIMAS

Štai mes turime pirmąją malkos ketvirtakę - pirmąją, siekiančią stabiliai įsikurti. Visa tai čirvų ketvirtakė bando atrasti santykiuose - arba intymiuose, arba draugiškuose. Šie žmonės meilę bei šeimą suvokia idealizuotai, o kai šie idealai pasirodo nepasiekiami, skausmas gali būti toks didelis, kad norėdami nusiraminti, jie turi nuo tos tikrovės pabėgti. Tačiau jeigu idealai derinami su objektyvia tiesa, šių žmonių šeimyninis bei intymusis gyvenimas gali būti tiesiog nuostabus ir kupinas pasitenkinimo. Jie jaučia vidinį pašaukimą padėti kitiems atsisakydami kai kurių asmeninių sumetimų. Taip elgdamiesi, jie patiria daugiau laimės, be to, mažiau jų svajonių virsta košmarais.

Daug čirvų ketvirtakių yra kitų globėjai. Bėdai prispyrus žmonės eina pas jas ieškoti meilės ir paramos. Pasitenkinimo jausmą jos patiria aplinkiniais rūpindamosi, dėl jų aukodamosi. Visi šie žmonės jaučia poreikį išreikšti save ir tai pasiekia tapę kokių nors grupių ar organizacijų mokytojais, renginių organizatoriais. Be to, kai kurie iš jų pasižymi mokslininko protu. Piniginiai reikalai jiems klostosi puikiai, o jeigu nesijaučia laimingi ir nėra produktyvūs, kaltinti turėtų tik save. Jiems būtina gyventi sveikai, nes šiai kortai labiau nei kitoms tiek fizinis, tiek emocinis piktnaudžiavimas niekada nesibaigia gerai.

Visos ketvirtakės gali būti valdingos, o čirvų ketvirtakė, norėdama išsaugoti svarbiausią savo gyvenime dalyką - šeimą, dažnai bandys kontroliuoti kitus šeimos narius. Jei persistengs, atėjus laikui išleisti vaikus į savarankišką gyvenimą kentės. Panašiai jos elgiasi net su draugais - neretai stengiasi išlaikyti aplink save tam tikrą žmonių ratą ir taip užsitikrinti asmeninį saugumą. Joms svarbu saugotis ir nepasiduoti savitarpei priklausomybei. Be to, ne visoms pasaulio būtybėms išties reikia tiek apsaugos bei globos, kaip gali pasirodyti čirvų ketvirtakei.

Čirvų ketvirtakės pasižymi stipria psichika, kuri - skiriant jai laiko - gali atnešti daug sėkmės. Dirbdamos jos ir naudojasi visais šiais savo gabumais - visai nesvarbu, ar suvokia tai sąmoningai. Didžiausios sėkmės jos gali tikėtis susitelkusios vienoje konkrečioje srityje ir lavindamosi.

Didelei čirvų ketvirtakės valdomą dieną gimusių žmonių daliai lemta tapti pasirinktos srities lyderiais. Kelyje į šią sėkmę paprastai jiems tenka susidurti su finansinėmis bei su valdžia susijusiomis problemomis. Šiame procese jiems svarbu savyje atrasti galių tuo pat metu išsaugant meilės bei paramos pagrindą.

KAI KURIE ČIRVŲ KETVIRTAKĖS MEILĖS SANTYKIŲ YPATUMAI

Čirvų ketvirtakės linkusios idealizuoti meilę ir šeimą, nors dažnai jų idealai būna per aukšti, kad galėtų atitikti tikrovę. Šios trapios meilės svajos dažnai skaudžiai dūžta atsitrenkusios į mūsų pasaulio tikrovę. Visa tai gali sukelti čirvų ketvirtakei stiprų skausmą ir neviltį. Vis dėlto šie žmonės yra mylintys bei stipriai atsidavę savo šeimai. Meilėje jiems lemta sulaukti tam tikrų išbandymų. Aukštus idealus jie pasieks išmokę pažvelgti į savo meilę dvasiškai. Čirvų ketvirtakės paprastai mėgstamos tarp vyrų ir turi tam tikros galios bei žavesio, kai randa kur save pritaikyti.

RYŠIŲ TARP ASMENYBĖS KORTŲ BENDRYBĖS

Vyriškos lyties čirvų ketvirtakės žino būdą, kaip užkariauti pikų rūšies moterų širdis, tačiau paprastai geresnius santykius jiems pavyksta užmegzti su būgnų rūšies moterimis. Moteriškos lyties čirvų ketvirtakėms gera pora yra kryžių rūšies vyrai, o draugauti joms sekasi su būgnų rūšies vyrais ir čirvų rūšies moterimis.

VĖŽIO ŽENKLO KORTA

Čirvų ketvirtakė labiau nei bet kuri kita ketvirtakė simbolizuoja namus ir šeimą - dalykus, susijusius su astrologiniu Vėžio ženklu. Sis zodiako ženklas valdo ketvirtąjį būstą. Taigi turime reikalų su namais, šeima, motina, globa ir apsauga. Visa tai ryškiai atsispindi čirvų ketvirtakės būde. Labai didelė tikimybė, kad, pažvelgę į jų gimimo horoskopą, aptiksime stiprų Vėžio ženklą, Mėnulį ar palankius ketvirtojo būsto aspektus.

Šie žmonės yra namų ir šeimos institucijos saugotojai, jie auklėja ir prižiūri savo vaikus nekreipdami dėmesio į tai, kokie tie vaikai yra. Jei turite artimą draugą ar bendradarbį, gimusį čirvų ketvirtakės valdomą dieną, nesvarbu, vyras jis ar moteris, šis asmuo elgsis su jumis taip, lyg būtumėte jo vaikas. Čirvų ketvirtakės globa - aiškiai moteriška savybė, dėl kurios šie asmenys įgauna panašumų su dama: ji taip pat pasižymi tokiu bruožu.

Polinkis globoti bei auklėti kitus kartais gali sukelti sunkumų. Čirvų ketvirtakė paprastai stengiasi išlaikyti aplink save nedidelį būrelį čirvų rūšies žmonių, kuriuos ši korta simbolizuoja. Pagrindinė jų apsaugos sistemos dalis yra žmonės. Kai vienas ar daugiau svarbių jiems žmonių dėl kokios nors priežasties turi išvykti kitur, mažiau nuovoki čirvų ketvirtakė gali bandyti juos sulaikyti: ji net nesupras, kad šitaip elgtis ją skatina baimė prarasti saugumo pojūtį. Čirvų ketvirtakė valdo tik tris dienas metuose. Viena iš jų priklauso Ožiaragio, kita - Šaulio, trečia — Skorpiono (Visų šventųjų dienos išvakarės - Helovinas) ženklui. Žmonės, gimę pastarąją dieną, bus labiausiai linkę valdyti, nes Skorpionas apskritai pasižymi valdingumu. Kadangi abi po Skorpiono ženklu gimusios čirvų ketvirtakės valdančiosios planetos kortos yra aštuonakės (taip pat su valdžia ir valdymu susijusios kortos), galime suprasti, kad ši čirvų ketvirtakė, norėdama išlaikyti savo apsaugos sistemą, greičiausiai naudos „valdymo" taktiką. Po Skorpiono ženklu gimusi čirvų ketvirtakė turi daugiausia galios ir gali nukreipti ją geram tikslui arba ja piktnaudžiauti. Taigi šiems asmenims tenka didžiulė atsakomybė įsisąmoninti tai ir neleisti baimėms jiems įsakinėti.

Vis dėlto paprastai čirvų ketvirtakės yra idealūs tėvai. Vaikystėje atžalos iš jų sulaukia daug meilės ir rūpesčio, todėl auga stiprios ir sveikos. Čirvų ketvirtakės visiems mums primena saugumo, tokio būtino augančiam vaikui, svarbą.

Vardadieniai

Dautarta – Dautartas – Dautartė – Eglė – Gedvinė – Fabijolė – Visalgas – Visalgė – Visbartas – Visbartė – Visdargas – Visdagrė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

·                    1901 – caro įsaku Žvėrynas (tuo metu vadintas Aleksandrija) prijungtas prie Vilniaus miesto;

·                    1917 – Tbilisyje (Gruzija) įvyko Kaukazo lietuvių suvažiavimas;

·                    1918 – Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, išleisti pirmieji 10 ir 15 skatikų vertės Lietuvos pašto ženklai;

·                    1932 – įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga;

·                    1988 – vyskupui Julijonui Steponavičiui iš priverstinės tremties Žagarėje leista grįžti į Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas, kurias jam buvo uždrausta eiti 1961 m.

·                    1991 – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Alžyras ir Baltarusija.

·                    1994 – populiariausiu Kauno miesto žmogumi išrinktas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas, poetas Ričardas Mikutavičius.

Gimimo dienos

·                    1815 m. – Steponas Jonas Gailevičius, Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, liaudies menininkas (m. 1885 m.).

·                    1886 m. – Stasys Digrys, Lietuvos ekonomistas, bankininkas, politinis veikėjas (m. 1959 m.).

·                    1904 m. – Jurgis Gilvydis, Argentinos lietuvių veikėjas, kino kronikininkas.

·                    1906 m. – Petras Janulis, Lietuvos architektas urbanistas (m. 1994 m.).

·                    1919 m.:

·                                Antanas Suraučius, Lietuvos pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).

·                                Pranas Gudynas, Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas, restauratorius, tapytojas (m. 1979 m.).

·                    1925 m. – Mošė Arensas, izraelio politikas ir aeroinžinierius. Buvo Likudo nariu, tris kartus buvo gynybos bei 1988–1990 užsienio reikalų ministru.

·                    1934 m.:

·                                Birutė Kalėdienė-Zalagaitytė, Lietuvos lengvaatletė, trenerė, pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekusi pasaulio rekordą.

·                                Zigmas Povilaitis, agronomas, ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos ir Šakių rajono politinis veikėjas.

·                    1940 m.:

·                                Janina Genovaitė Morkūnienė-Laniauskaitė, Lietuvos etnologė, humanitarinių mokslų daktarė.

·                                Petras Bendikas, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

·                                Vincas Sudeikis, kelininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės visuomenės bei politinis veikėjas.

·                    1949 m. – Algimantas Armalis, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis veikėjas.

·                    1952 m. – Zita Civilkaitė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

·                    1955 m. – Olegas Šapovalas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

·                    1959 m.:

·                                Judita Leitaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas).

·                                Nijolė Gailešienė, agronomė, viešojo administravimo magistrė. Lietuvos ir Utenos rajono politinė veikėja.

·                    1960 m.:

·                                Rimantas Baltušis, vienas pirmųjų po 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų, pulkininkas leitenantas (m. 2000 m.).

·                                Valdas Tutkus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas.

·                    1962 m. – Remigijus Ačas, Lietuvos inžinierius, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.

·                    1969 m. – Ingrida Gelminauskienė, vadybininkė.

·                    1971 m. – Ronata Balkaitienė, pedagogė, dainininkė, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

·                    1972 m. – Neringa Abrutytė, lietuvių poetė ir vertėja.

·                    1974 m. – Dalia Mikoliūnaitė, aktorė, „Teatriuko" trupės įkūrėja ir administracijos vadovė.

·                    1975 m. – Edita Pučinskaitė, Lietuvos dviratininkė, 1995 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių bronzos medalio laimėtoja, 1999 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė ir asmeninių lenktynių laikui bronzos medalio laimėtoja, 2001 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių vicečempionė, 1998 m. - prestižinių lenktynių Tour de France, 2006 m. ir 2007 m. – Giro d'Italia varžybų nugalėtoja.

·                    1976 m. – Marijus Panceris, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

·                    1841 m. – Andrius Benediktas Klongevičius, Lietuvos vyskupas, teologijos daktaras (g. 1767 m.).

·                    1891 m. – Aleksandras Boreika Chodzka, Rusijos imperijos diplomatas, orientalistas, Lietuvos poetas. Rašė lenkų kalba (g. 1804 m.).

·                    1925 m. – Mykolas Kazimieras Girdvainis, Lietuvos ichtiologas, bitininkas. Žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (g. 1841 m.).

·                    1926 m.:

·                                Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (g. 1898 m.).

·                                Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“ (g. 1896 m.).

·                                Kazys Giedrys, revoliucionierius (g. 1890 m.).

·                                Rapolas Čarnas, vienas iš keturių komunarų, LKP veikėjas (g. 1900 m.).

·                    1928 m. – Ansas Bruožis, rašytojas, tautosakininkas, aušrininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, kultūros istorikas, poligrafininkas ir bibliografas (g. 1876 m.).

·                    1951 m. – Antanas Šmulkštys, Romos katalikų kunigas, lietuvių rašytojas ir vertėjas, politikas (g. 1886 m.).

·                    1952 m. – Veronika Karvelienė-Bakštytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė (g. 1898 m.).

·                    1957 m. – Karolis Pukevičius, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas, visuomenės veikėjas (g. 1885 m.).

·                    1980 m. – Antanas Antanovičius, Lietuvos kalbininkas slavistas, filologijos mokslų daktaras (g. 1910 m.).

·                    2000 m. – Kazys Mikalauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1908 m.). 

·                     

Įvykiai

·                    1932 – Sovietų Sąjungoje vėl įvesti pasai;

·                    1932 – Niujorke atidarytas didžiausias pasaulyje 5945 vietų kino teatras „Radio City Music Hall“;

·                    1949 – įkurtos Jungtinės Indonezijos Valstijos.

·                    1979 – Dešimt metų trukusios Sovietų Sąjungos intervencijos į Afganistaną pradžia.

·                    1981 – JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė ekonominių sankcijų Sovietų Sąjungai programą. Sankcijos SSRS buvo įvestos už jos tariamą vaidmenį Lenkijojepaskelbiant karinę padėtį.

Gimimo dienos pasaulyje

·                    1571 m. – Johanesas Kepleris, vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle. Keplerio dėsniai buvo vienas iš pagrindų, kuriais remdamasis Niutonas atrado gravitacijos dėsnį (m. 1630 m.).

·                    1595 m. – Bogdanas Zinovijus Chmelnickis, 1648–1657 m. Ukrainos kazokų etmonas, 1648–1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovas (m. 1657 m.).

·                    1654 m. – Jacob Bernoulli, šveicarų matematikas^[1] (m. 1705 m.).

·                    1717 m. – Pijus VI, popiežius 1775-1799 metais (m. 1799 m.).

·                    1822 m. – Luji Pasteras, garsus prancūzų mikrobiologas ir chemikas (m. 1895 m.).

·                    1832 m. – Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs Tretjakovo galeriją^[2] (m. 1898 m.).

·                    1848 m. – Džiovanis Batista Pirelis, italų pramonininkas įsteigęs vieną iš pirmųjų gumos gaminių fabrikų, kuriame nuo 1899 m. gaminamos padangos automobiliams^[3] (m. 1932 m.).

·                    1892 m. – Ernestas Blese, latvių kalbininkas, kalbos istorikas (m. 1964 m.).

·                    1899 m. – Georgis Leonidzė, gruzinų poetas. Gruzijos mokslų akademijos narys (m. 1966 m.).

·                    1901 m. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (m. 1992 m.).

·                    1910 m. – Georgijus Francevičius Gauzė, rusų mikrobiologas ir ekologas, vienas iš teorinės ir eksperimentinės ekologijos pradininkų (m. 1986 m.).

·                    1933 m. – Gunaras Bindė, latvių fotografas.

·                    1943 m. – Samuel Archibald Anthony Hinds, Gajanos politikas, kuris beveik visose kadencijose nuo 1992 m. dirbo šalies premjeru.

·                    1948 m. – Žeraras Depardjė, prancūzų aktorius, Auksinio gaublio laimėtojas. Tai vienas žymiausių prancūzų aktorių, vadinantis tiek anglakalbiuose, tiek prancūziškuose filmuose. Žinomas iš filmų „Žalioji korta“, „1492: Rojaus užkariavimas“, „Asteriksas ir Obeliksas“.

·                    1961 m. – Gvidas Vestervelė, vokiečių politikas, teisininkas, Vokietijos liberalų lyderis, FDP pirmininkas.

·                    1971 m. – Sergejus Bodrovas Jaunesnysis, Rusijos aktorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas. Garsaus rusų režisieriaus, aktoriaus, bei prodiuserio Sergejaus Bodrovo sūnus (m. 2002 m.).

·                    1981 m. – Emilė de Reivin, australų aktorė.

·                    1983 m.:

·                                Marco André Zoro Kpolo, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir S.L. Benfica klubo gynėjas, pastaruoju laikotarpiu skloinamas Vitória FC.

·                                Sa Dingding, Kinijos atlikėja ir dainų autorė. Atlieka Rytų Azijos liaudies dainas, neretai persipynusias su elektronikos, pop, New Age muzikos motyvais. Taip pat groja instrumentais guzheng irmorin khuur.

·                    1984 m.:

·                                Andrejs Perepļotkins, Latvijos futbolininkas.

·                                Žilesas Simonas, profesionalus Prancūzijos tenisininkas. Jis per savo karjerą jau laimėjo šešis ATP titulus. Simonas per savo karjerą yra nugalėjęs tokius tenisininkus, kaip Rafaelis Nadalis,Rodžeris Federeris, Novakas Džokovičius, Andis Rodikas, Andis Miurėjus, Davidas Nalbandianas ir Žo-Vilfriedas Tsonga. Jo treneris yra prancūzas Tieris Tulasnas. Šiuo metu ATP reitinge Simonas užima 15 vietą.

·                    1986 m.:

·                                Shelly-Ann Fraser, Jamaikos lengvosios atletikos sportininkė, kuris specializuojasi 100 m sprinto rungtyje. Nacionalinė rekordininkė, bei pasaulio ir olimpinė čempionė. UNICEF geros valios ambasadorė.^[4].

·                                Torah Bright, profesionali snieglentininkė iš Australijos. Profesionaliai sportuoti ji pradėjo būdama 14-os metų. 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Turine Torah buvo penkta kroso rungtyje, o2010 m. Vankuveryje laimėjo aukso medalį.

·                    1988 m. – Hayley Nichole Williams, amerikiečių kilmės dainininkė geriau žinoma kaip grupės Paramore vokalistė. Hayley turi dvi seses Erica ir McKayla. Prieš kelerius metus Hayley susitikinėjo su grupės nariu Josh. Bet dabar tarp jų nieko neliko, sakė Hayley viename iš interviu. Tiesa, Josh Farro prieš keletą savaičių pradėjo laimingą santuoką su Jenna. O Hayley laimingai susitikinėja su Chad Gilbert, geriau žinomas kaip grupės New Found Glory vokalistas.

Mirtys pasaulyje

·                    1065 m. – Ferdinandas I, Kastilijos, Leono ir Galisijos karalius, Ispanijos imperatorius, valdė nuo 1037 m. iki mirties (g. 1017 m.).

·                    1922 m. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (g. 1843 m.).

·                    1938 m. – Emilis Vanderveldė, teisininkas, Belgijos visuomenės ir politinis veikėjas, buvęs sveikatos, tiekimo, užsienio reikalų ir teisingumo ministras (g. 1866 m.).

·                    1973 m. – Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas, rusų generolas majoras (1918 m.), Pirmojo pasaulinio karo, kontrrevoliucinių įvykių Baltijos šalyse 1918–1919 m. dalyvis (g. 1877 m.).

·                    1978 m. – Houari Boumédiènne, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1965 m. birželio 19 d. iki mirties (g. 1932 m.).

·                    2007 m. – Benazir Bhutto, Pakistano politikė, ministrė pirmininkė (g. 1953 m.).

GARSENYBIŲ GIMTADIENIAI

·        GERARD DEPARDIEU (1948 12 27), aktorius

·        JOHN AMOS (1941 12 27), aktorius

·        DIANE LADD (1932 11 29), aktorė

·        JOHANNES KEPLER (1571 12 27), astronomas

·        JANE PAULEY (1950 10 31), diktorius

·        DAN RATHER (1931 10 31), diktorius

·        LOUISA MAYALCOTT (1832 11 29), rašytoja

·        GARRY SHANDLING (1949 11 29), komikas

·        LOUIS PASTEUR (1822 12 27), chemikas

·        MICHAEL COLLINS (1931 10 31), astronautas

·        DAVID OGDEN STIERS (1942 11 29), aktorius

·        CATHY MORIARTY (1960 11 29), aktorė

·        PAUL SIMON (1928 11 29), JAV senatorius

·        LARRY MULLEN (1961 10 31), muzikantas