Savivokos
korta
PIKŲ
DAMOS ASMENYBĖS APIBŪDINIMAS
Šios kortos dieną gimę žmonės galingi ir
įtakingi, tačiau, nors ir keista, ne visada pasiekia aukštą padėtį, gauna
valdžią. Dažnai iki pat gyvenimo galo jie dirba paprastus darbus ir tik
skundžiasi, kad nepavyko pasiekti nieko reikšmingesnio. Vis dėlto tai
tobulėjimo, savitramdos korta, užimanti pačią aukščiausią dvasios išklotinės
padėtį. Suvokusios neeilinius savo gabumus ir prisiėmusios atsakomybę už savo
gyvenimą, pikų damos galės pasiekti bet ką.
Tarp pikų damų sutiksime ypač sarkastiškų
bei nekantrių žmonių, bet taip pat ir tokių, kuriuos tiesiog norisi pavadinti
viso pasaulio motinomis - atjaučiu ir išmintingų. Visi jie iš prigimties
trokšta ir gali valdyti, tačiau tai turi išsikovoti savo pastangomis. Iš esmės
jų gyvenimo pobūdį lemia jų vertybių sistema. Jeigu vienintelis pikų damos
tikslas - materiali gerovė, kaip, deja, dažnai ir būna, didžioji dalis jos
stiprybės ir galimybių lieka neišnaudota. Didžiausios sėkmės šie žmonės
sulaukia klausydami intuicijos ir vidinio balso patarimų.
Visų pikų damų valdančiosios planetos
korta - kryžių karalius. Jis suteikia joms didelius protinius gabumus ir
gebėjimą vadovauti, taip pat sėkmę švietimo ir literatūros srityse. Dėl kryžių
karaliaus įtakos pikų damos - itin savarankiškos asmenybės, turinčios subtilią
nuojautą. Žengdamos savo aukščiausių galimybių keliu, jos dažnai tampa
mokytojais ir vadovais.
Pikų damoms nederėtų painioti meilės ir
pinigų. Teisiniuose reikaluose joms paprastai nesiseka ir tai jas gali
siutinti. Geriausia šiems žmonėms apskritai vengti konfliktų su įtakingomis
asmenybėmis. Pikų damos mėgsta leisti pinigus. Kiekvienai jų labai palanku
suvokti savo vietą karališkojoje šeimoje ir susiliesti su išmintimi, būdinga
jos gimimo kortai. Dievo akyse jos užima nepaprastą padėtį. Pikų damos turi
viską, ko reikia, kad sulauktų sėkmės bet kurioje pasirinktoje srityje.
KAI
KURIE PIKŲ DAMOS MEILĖS SANTYKIŲ YPATUMAI
Pikų damos meilės ir santuokos idealai
labai aukšti - kai kuriais atvejais juos būtų sunku atskirti nuo fantazijų. Jos
kartais būna linkusios į abejotinus meilės ryšius, kurie dažniau atneša bėdų
nei džiaugsmo. Atrodo, kad meilė pikų damoms visada susijusi su rimtais
finansiniais praradimais. Jos nori sudaryti klestinčios asmenybės įspūdį ir ieško
turtingo partnerio, tačiau tai paprastai neišsipildo. Daugiau sėkmės ir
pasitenkinimo meilės reikaluose šie žmonės sulaukia vėlesniais gyvenimo metais,
jei tik, žinoma, iki tol neišsižada svajonių apie laimę. Kai kuriais atvejais
labai nepriklausoma prigimtis priverčia pikų damą vengti „pančiojančių"
įsipareigojimų, tokių kaip santuoka.
RYŠIŲTARP
ASMENYBĖS KORTŲ BENDRYBĖS
Pikų damos moterys dažnai išteka už
kryžių rūšies vyro, nors jų santykiai ne visada būna sklandūs. Vyriškos lyties
pikų damos didžiausią artumą jaučia būgnų rūšies moterims, kurios jiems atrodo
mistiškai žavingos. Puikus suderinamumas sieja ir pikų damas moteris su būgnų
vyrais: šie joms labai patrauklūs, tokie žmonės galėtų maloniai bendrauti.
PIKŲ DAMA IR SAVIVOKA
Mūsų visatą sudaro dviejų rūšių energijos
- vyriškoji ir moteriškoji, tad į viską joje galima žvelgti kaip į tam tikrą
šių dviejų energijų žaismą. Tiek vyriškoji, tiek moteriškoji energija su
visomis savo apraiškomis vienodai svarbios. Visata apskritai negalėtų egzistuoti,
jei jos nebūtų visiškai pusiausviros. Moteriškąją energiją kortų malkoje
įkūnija keturios damos. Jos - moteriškumo archetipai ir nesvarbu, ar žmogus su
tokia gimimo korta bus vyras, ar moteris. Jis vis tiek turės daug moteriškų
bruožų, bus jautrus.
Vyriškoji energija - aktyvi, veržli,
niekada nenurimstanti. Tam ją skatina noras kurti. O moteriškoji energija yra
imli ir pasyvi. Užuot vaikęsis savo troškimų, žmogus su vyraujančia moteriškąja
energija pritrauks tai prie savęs, taps tarsi energijos imtuvas. Sudėję
moteriškąją damų energiją ir pikų rūšį, gausime savivokos simbolį. Pikai - tai
dvasinė evoliucija. Be abejo, taip pat jie simbolizuoja profesinę veiklą, darbą
bei sveikatą, tačiau aukščiausia prasme pikai reiškia sielos virsmą.
Sutikę pikų damą, regime asmenį, turintį
galimybių įkūnyti aukščiausius dvasinius principus. Deja, šias galimybes
išnaudoja ne visi. Bėda ta, kad daugelis pikų damų iki ausų įklimpsta kovoje už
būvį ir nebemato nieko, tik savo darbą. I šiuos spąstus įkliūti, žinoma, gali
kiekviena pikų rūšies korta, tačiau daugiausia praranda būtent pikų dama.
Dvasios išklotinėje ji, kaip minėjome, užima pačią aukščiausią, tai yra Saulės,
padėtį. Todėl ši korta simbolizuoja aukščiausią dvasinės raidos tikslą -
visišką savivoką. O kas tai yra savivoka? Ką šis žodis reiškia?
Savivoka - įvaldyta sąmonės jėga, kuri
padeda mums būti laimingesniems. Pavyzdžiui, galime labai stengtis uždirbti
daugiau pinigų ir apčiuopiamų rezultatų nesulaukti. Tačiau įsisąmoninę, kokią
didžiulę įtaką mums daro skurdo baimė, galėsime jos visiškai atsikratyti ir
tapti neįsivaizduojamai turtingi beveik be jokių pastangų, be jokios kovos. Tai
tik vienas pavyzdys, kaip veikia savivoka. Šiuo atveju, užuot bandę keisti
išorines gyvenimo aplinkybes (partnerį, su kuriuo mus sieja meilės ryšiai,
darbą ar gyvenamąją vietą), mes kreipiamės į pačias problemos priežastis ir
stebuklingu būdu pakeičiame gyvenimą be jokių veiksmų. Pikų dama savo pavyzdžiu
parodo, kad, norint valdyti pasaulį, tereikia nuolat stengtis suvokti save.
Jėzus ir kiti dvasiniai mokytojai mokė,
kad „Dievo karalystė yra viduje" ir kad savuosius turtus kaupti reikia
danguje, kur jie visiškai saugūs ir niekur nepražus. Jeigu ieškosime šios
karalystės savyje ugdydamiesi sąmoningumą, rasime tai, ko trokšta kiekvienas. Pažinę
save suprasime, jog pasaulį, kuriame gyvename, kuria ne mūsų veiksmai, o
mintys, įsitikinimai, nuostatos ir jausmai. Taigi pakanka tai suvokti, ir
gyvenimas visiems laikams pasikeis, o mes pasieksime aukščiausia, kas įmanoma.
PIKŲ
DAMA
Vardadieniai
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
Gimimo dienos
Įvykiai
Vardadieniai
Arvaidas - Arvaida - Arvaidė – Arvaldas - Arvaldė – Arvė – Eufrozija – Eufrozina – Mečislovas - Mečys – Mečius
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
·
1864 – Michailas
Muravjovas uždraudė
visų nevaldinių mokyklų veiklą;
·
1905 – Vilniuje įvyko Rusijos sionistų suvažiavimas. Čia įsikūrė Rusijos
sionistų organizacijos būstinė;
·
1919 – Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos
Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta
šūviais;
·
1924 – milicija oficialiai buvo pavadinta
policijos vardu;
·
1991 – įkurtas Klaipėdos
universitetas;
Gimimo dienos
·
1467 m. – Žygimantas
Senasis, LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Gediminaičių
dinastijos atstovas
(m. 1548 m.).
·
1610 m. – Aronas
Aleksandras Olizarovskis, SJ, gydytojas, teisininkas,
kanonistas, Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius, vienas pirmųjų Vilniaus
universiteto teisės
profesorių (m. 1659 m.).
·
1714 m. – Kristijonas Donelaitis, liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas (m. 1780 m.).
·
1746 m. – Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas,
pedagogas, publicistas (m. 1820 m.).
·
1767 m. – Andrius Benediktas Klongevičius, Lietuvos vyskupas, teologijos
daktaras (m. 1841 m.).
·
1784 m. – Vincas Anupras
Herberskis, Lietuvos gydytojas,
medicinos daktaras (m. 1826 m.).
·
1861 m. – Juozas Marčiukaitis, visuomenės veikėjas,
smuikininkas ir chorvedys.
·
1869 m. – Jadvyga Juškytė,
Juškevičiūtė, Lietuvos pedagogė, tautosakininkė, tautinio
atgimimo veikėja (m. 1948 m.).
·
1870 m. – Julius Bruckus,
gydytojas, tarpukario Lietuvos politikas, aktyvus žydų politinio ir kultūrinio gyvenimo
veikėjas (m. 1951 m.).
·
1879 m. – Adomas Varnas,
dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas,
propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Kūrė realistinius
portretus, peizažus, grafikos darbus (m. 1979 m.).
·
1881 m. – Danielius
Alseika, gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1936 m.).
·
1888 m. – Adomas Mika,
publicistas, spaudos darbuotojas (m. 1931 m.).
·
1889 m.:
·
Juozas Tallat–Kelpša, vargonininkas,
kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas (m. 1949 m.).
·
Ona Rymaitė, aktorė (m. 1950 m.).
·
1890 m. – Juozas Papečkys,
teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1942 m.).
·
1891 m. – Richardas
Krameris, aktorius.
·
1893 m.:
·
Juozas Bertulis, vargonininkas, chorvedys,
pedagogas, kompozitorius (m. 1969 m.).
·
Kazimieras Stasiulevičius, lietuvių
vargonininkas, dirigentas, pedagogas, bažnytinės muzikos kūrėjas. Nuo 1959 m. iki mirties gyveno Birštone (m. 1985 m.).
·
1900 m.:
·
Juozas Andrius, kartografas ir topografas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1988 m.).
·
Viktoras Dineika, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1968 m.).
·
1906 m. – Jonas Pajaujis, agronomas ir pedagogas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
·
1908 m. – Eduardas
Ozarskis, buvęs LTSR partinis ir valstybės veikėjas, LTSR nusipelnęs
inžinierius (m. 1981 m.).
·
1909 m. – Marija Červinskaitė-Pauliukonienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1995 m.).
·
1910 m. – Stepas Graužinis,
dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas (m. 1985 m.).
·
1911 m.:
·
Vladas Čaikauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos
mokslų daktaras (m. 1995 m.).
·
Zigmas Aleksandravičius, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, pedagogas,
kompozitorius (m. 1965 m.).
·
1915 m. – Jonas
Pakalniškis, kunigas, vargonininkas ir chorvedys.
·
1917 m. – Petras Gailiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos
daktaras (m. 1971 m.).
·
1918 m. – Leonas Švedas,
dvikalbis Lietuvos ir Lenkijos poetas bei prozininkas, choro
dainininkas (m. 2003 m.).
·
1919 m. – Juozas Lingys, Lietuvos choreografas (m. 1984 m.).
·
1920 m. – Aldona Jocevičienė, Lietuvos gydytoja neurologė, habilituota
biomedicinos mokslų daktarė.
·
1921 m. – Petras Vaškys, Lietuvos keramikas, skulptorius
(m. 2001 m.).
·
1923 m.:
·
Regina Jamontaitė-Raudonikienė, Lietuvos baleto artistė (m. 1998 m.).
·
Viktoras Beržinis, Lietuvos spaudos darbuotojas, vertėjas (m. 1995 m.).
·
1925 m.:
·
Algirdas Skinkys, poetas[1] (m. 1970 m.).
·
Paulius Antanas Baltakis, lietuvių kunigas, pranciškonas , 1984 m. titulinis Egaros vyskupas.
·
1926 m.:
·
Kazys
Petkevičius, Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris (m. 2008 m.).
·
Viktorija Lipnickaitė-Baulienė, Lietuvos baleto artistė.
·
1927 m. – Jonas
Linkevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas,
redaktorius, vertėjas.
·
1928 m.:
·
Albertas Laurinčiukas, dramaturgas, prozininkas, publicistas, žurnalistas.
·
Kazimieras Musteikis, Lietuvos kalbininkas, habilituotas
humanitarinių mokslų daktaras.
·
Pranas Vaičekonis, kanonistas,
teologijos profesorius, Vilniaus
arkivyskupijos tribunolo
teisėjas; vienintelis kunigas, tapęs Lietuvos
mokslų akademijos nariu
(po Nepriklausomybės atkūrimo) (m.2006 m.).
·
Rita Vaitkevičienė-Viržonytė, dainininkė
(sopranas), chorvedė, pedagogė.
·
1930 m.:
·
Gintautas Iešmantas, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, politinis
kalinys.
·
Olegas Ancukevičius, Lietuvos miškų ūkio inžinierius, socialinių
mokslų daktaras.
·
1932 m.:
·
Antanas Dilys, Lietuvos fotografas.
·
Boleslovas Bekeris, Lietuvos inžinierius mechanikas.
·
Paulius Juodišius, smuikininkas, pedagogas,
profesorius (m. 1993 m.).
·
Povilas Petras Karoblis, pedagogas,
profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas.
·
1934 m.:
·
Alfredas Anciūnas, Lietuvos mechanikos
inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
·
Rimgaudas Abraitis, Lietuvos inžinierius energetikas,
profesorius.
·
1935 m.:
·
Donatas Stasys Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas.
·
Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė, muzikos
mokytoja ir chorvedė (m. 1984 m.).
·
Mindaugas Bronislavas Barysas, Lietuvos žurnalistas (m. 1990 m.).
·
1936 m.:
·
Aldona
Džiugaitė-Aleškevičienė-Statulevičienė, Lietuvos matematikė, habilituota fizinių mokslų
daktarė.
·
Donata Liucija Adomaitienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
·
1937 m. – Algimantas Puklevičius, teisininkas, Šiaulių
miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
·
1938 m.:
·
Bronislovas Algirdas Jacikevičius,
pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Norbertas Vėlius, lietuvių etnografas ir
religijotyrininkas, dirbo VDU (m. 1996 m.).
·
1939 m.:
·
Albinas Petrauskas, choro dirigentas ir
pedagogas.
·
Eglė Elena Marčėnienė, Lietuvos muzikologė.
·
Leonas Vaidotas Ašmantas, Lietuvos inžinierius šilumininkas, habilituotas
technologijos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, buvęs politinis veikėjas,
Lietuvos energetikos ministras.
·
Liucija Valatkienė-Varneckytė, choro
dirigentė ir pedagogė.
·
1940 m.:
·
Irena Bučienė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė (m. 2001 m.).
·
Kęstutis Povilas Paukštys, Lietuvos ir Kauno miesto profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1941 m.:
·
Arūnas Gasparaitis, Lietuvos ir JAV gydytojas radiologas.
·
Benas Šimkus, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Petras Bražėnas, Lietuvos literatūros kritikas, humanitarinių
mokslų daktaras.
·
1942 m.:
·
Justas Vincas Paleckis, Lietuvos politikas ir
diplomatas.
·
Viktoras Jurgutis, muzikos mokytojas ir
chorvedys (m. 1995 m.).
·
Vytautas Petras Milašius, Lietuvos energetikas,
inžinierius.
·
Zita Bandzaitienė, Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos
mokslų daktarė.
·
1943 m.:
·
Bronius Vytautas Bieliauskas, Lietuvos inžinierius energetikas,
habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
·
Jonas Grubliauskas, choro dirigentas ir
pedagogas.
·
Juozas Algirdas Rudaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
·
Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė, Lietuvos grafikė, scenografė.
·
Marijonas Kazys Jočys, pedagogas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1944 m.:
·
Algimantas Vladas Stasiukynas,
energetikas, politikas, buvęs LR energetikos ministras.
·
Laima Keraitienė, agronomė, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinė veikėja.
·
1945 m.:
·
Kęstutis Kepežinskas, choro dirigentas ir
muzikos mokytojas.
·
Kęstutis Liubinas, inžinierius, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
·
Vilmanas Lugauskas, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
·
1946 m.:
·
Augustinas Rakauskas, Lietuvos verslininkas,
vienas didžiausių prekybos tinklo „Senukai“ akcininkų. [2].
·
Aurimas Babkauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 1994 m.).
·
Gasparas Aleksa, poetas, prozininkas,
dramaturgas.
·
Jeronimas Laucius, Lietuvos rašytojas, leidėjas.
·
Juozas Dingelis, Lietuvos miškininkas,
visuomenės veikėjas, Lietuvai pagražinti draugijos Valdybos pirmininkas.
·
1947 m.:
·
Algimantas Bubulis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas,
habilituotas technologijos mokslų daktaras.
·
Isaakas Fridbergas, žydų kilmės rašytojas, kino
dramaturgas ir režisierius, savo kūrybinį kelią pradėjęs Lietuvoje.
·
1948 m.:
·
Ilja Bereznickas, Lietuvos animacinio kino režisierius,
dailininkas, scenaristas.
·
Juozas Butkevičius, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Saulius Lukošius, Lietuvos architektas.
·
1949 m.:
·
Alfonsas Budvytis, Lietuvos fotografas (m. 2003 m.).
·
Danielius Riepšas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis veikėjas.
·
Pranas Petraitis, choro dirigentas ir
pedagogas.
·
1950 m.:
·
Algis Kliševičius, Lietuvos grafikas,
kaligrafas (m. 2008 m.).
·
Liubertaitė Pranciška Regina, lietuvių poetė, redaktorė.
·
Vigirdas Mackevičius, Lietuvos matematikas,
habilituotas fizinių mokslų daktaras.
·
1951 m. – Vytautas Vilys,
inžinierius, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
·
1952 m.:
·
Algimantas Čeponis, gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Vytautas Račickas, prozininkas, redaktorius,
vienas žymesnių vaikų rašytojų Lietuvoje.
·
1953 m.:
·
Juozas (Josifas) Raistenskis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Regina Kaupienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
·
1954 m. – Vydas Raudonis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1955 m. – Antanas Tenys, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1956 m.:
·
Albina Aniulienė-Indriūnaitė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, biomedicinos
mokslų daktarė.
·
Gintaras Kraujelis, Lietuvos dailininkas monumentalistas.
·
1957 m.:
·
Arvydas Girdzijauskas, choro dirigentas ir
pedagogas.
·
Audris Viduolis, Lietuvos pedagogas, Biržų raj. sporto ir Pačeriaukštės kaimo visuomenės veikėjas.
·
Steponas Staškevičius, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Vitas Sadauskas, gydytojas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1958 m.:
·
Laima Liucija Andrikienė, Lietuvos
politikė, Kovo 11 d. akto signatarė.
·
Virginija Rudienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
·
1959 m.:
·
Kęstutis Lukošūnas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Valdas Klimavičius, Lietuvos architektas.
·
1960 m.:
·
Arnoldas Sinkevičius, architektas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
·
Kęstutis Žilys, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1961 m.:
·
Tatjana Jarutienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
·
Viačeslavas Sukristovas, buvęs TSRS ir Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, dabar
treneris. Žaidė gynėjo ir saugo pozicijose, tapo tarptautinės klasės
sporto meistru (1987).
·
1962 m.:
·
Danutė Baliūnienė, gydytoja, Lietuvos ir Elektrėnų politinė
bei visuomenės veikėja.
·
Jaroslav Narkevič, pedagogas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
Kastytis Beitas, biologijos dėstytojas. Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto GMF
Biochemijos ir biofizikos katedros asistentas, vėliau – lektorius.
·
1963 m.:
·
Aloyzas Rudys, Lietuvos krepšinio treneris.
·
Lina Kačiušytė, Lietuvos plaukikė, plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė,
olimpinė čempionė ir rekordininkė.
·
Roma Giedraitienė, pedagogė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
·
1964 m. – Algis Lankelis, Lietuvos skulptorius.
·
1965 m. – Diana Čedavičienė, Klaipėdos Liudviko Stulpino
pagrindinės mokyklos direktorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė.
·
1966 m. – Ina Krauzienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
·
1968 m. – Eugenijus
Simutis, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1978 m. – Kęstutis
Savickas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1982 m. – Justinas Urbanavičius, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
·
1989 m.:
·
Edita Vilkevičiūtė, Lietuvos modelis. Dabartinis Karl Lagerfeld, GAP Japonijoje, Christian Dior SA, Armani ir Calvin Klein reklamos veidas.
·
Linas Kivyta,
Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvasis agentas, rugtyniaujantis atakuojančio gynėjo, bei puolėjo pozicijose.
·
1991 m. – Gytis Urba, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės
futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto gynėjo pozicije. Vyrenysis brolis Dovydas Urba taip pat yra futbolininkas.
Mirtys
·
1659 m. – Aronas Aleksandras Olizarovskis, SJ, gydytojas, teisininkas,
kanonistas, Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius, vienas pirmųjų Vilniaus
universiteto teisės
profesorių (g. 1610 m.).
·
1942 m. – Juozas Grigiškis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1896 m.).
·
1944 m. – Stasys
Čiurlionis, inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
·
1949 m. – Aleksandras
Isačenka, Lietuvos sovietinis veikėjas. Vienas Lietuvos
sovietizavimo organizatorių (g. 1903 m.).
·
1968 m. – Kazys
Tallat-Kelpša, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1893 m.).
·
1969 m. – Jonas Brundza,
vargonininkas ir chorvedys (g. 1889 m.).
·
1992 m.:
·
Juozas Kazakevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, traumatologas,
medicinos mokslų daktaras (g. 1895 m.).
·
Volfas (Vulfas) Vilenskis, TSRS karininkas (pulkininkas),
buvęs 16-osios
Lietuviškosios divizijos bataliono
vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1919 m.).
·
1998 m. – Vaclovas
Romanas-Ramanauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1907 m.).
·
2010 m. – Petras
Baranauskas, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1959 m.).
Įvykiai
·
537 –
Baigtas statyti Bizantijos architektūros
šedevras – Sofijos soboras;
·
1622 –
Popiežiaus kanceliarija nusprendė, kad Naujieji metai bus skaičiuojami nuo sausio 1 d.
(anksčiau buvo kovo 25 d.);
·
1801 – Giuseppe Piazzi atrado pirmą žinomą asteroidą, pavadintą „Cerera 1“;
·
1913 –
Pirmą kartą išbandytas sudedamas kuprinėje parašiutas;
·
1959 – Kuboje žlugo Batistos režimas,
valdžion atėjo Fidelis Kastras;
·
1973 – Airija, Danija, Jungtinė
Karalystė įstoja
į ES.
Bendrijų narių – 9 valstybės;
·
1986 – Ispanija, Portugalija įstoja į ES.
Bendrijų narių – 12 valstybių;
·
1993 – Čekoslovakija pasidalino į dvi suverenias valstybes: Čekiją ir Slovakiją;
·
2000 –
pasaulis įžengė į naują tūkstantmetį be didesnių su kompiuteriais susijusių
gedimų, nepaisant baimės,
kad kompiuterių darbas sutriks dėl neįprasto datos keitimosi;
Gimimo dienos
·
711 m. pr. m. e. – Imperatorius
Džinmu, mitinis Japonijos įkūrėjas ir pirmasis Japonijos
imperatorius pagal tradicinį sąrašą.[4] (m. 585 m. pr. m. e.).
·
1431 m. – Aleksandras
VI, 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios popiežius.
Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, (pranc. Roderic Llançol), vėliau Roderikas Bordžija (it. Rodrigo Borgia). Laikomas
kontraversiškiausiu Renesanso epochos popiežiumi. Jo vardas tapo
priežodžiu, nusakančiu smukusią to laikotarpio popiežių moralę. Turėjo daug
nesantuokinių vaikų (m. 1503 m.).
·
1484 m. – Huldrych Zwingli, Ciūricho protestantų lyderis. Ciūricho
reformacijos judėjimas kartu su Ženevos reformacijos judėjimu sudarė pagrindą Reformuotai bažnyčiai. Nepriklausomai nuo Liuterio,
Cvinglis priėjo panašių išvadų studijuodamas Šventąjį Raštą iš mokslininko humanisto pozicijų (m. 1531 m.).
·
1803 m. – Eduard August Feuerbach, vokiečių
teisininkas, privatinės
teisės tyrinėtojas,
teisės istorikas, germanų teisės žinovas (m. 1843 m.).
·
1863 m.:
·
Liubomiras Miletičius, bulgarų kalbininkas. vienas Bulgarijos kalbotyros pradininkų (m. 1937 m.).
·
Pjeras de Kubertenas, prancūzų pedagogas ir
istorikas. Geriausiai žinomas kaip Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjas, antikinių olimpinių žaidynių atkūrėjas (m. 1937 m.).
·
Rudolfas Blaumanis, latvių rašytojas, dramaturgas. [5] (m. 1908 m.).
·
1864 m. – Joseph Bédier,
prancūzų rašytojas, pedagogas ir istorikas (m. 1938 m.).
·
1900 m. – Čijunė Sugihara,
Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo apie 10 000Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių; išdavinėjo vad. „gyvenimo vizas“ į
Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo (m. 1986 m.).
·
1919 m. – Jerome David Salinger, amerikiečių rašytojas,
labiausiai žinomas kaip 1951 metų romano „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the
Rye) autorius. Jo paskutinis originalus darbo buvo publikuotas 1965 m. ir paskutinis iš jo imtas interviu
buvo 1980 m (m. 2010 m.).
·
1924 m.:
·
Francisco Macias Nguema, pirmasis Pusiaujo
Gvinėjos prezidentas.
Šias pareigas jis ėjo nuo 1968 m. iki jo nuvertimo 1979 m (m. 1979 m.).
·
Jacques Le Goff,
prancūzų istorikas, Viduramžių (ypač XII – XIII amžių)
specialistas. Jis priklauso taip vadinamos Analų mokyklos trečiajai kartai.
·
1927 m.:
·
Maurice Bejart, prancūzų kilmės šokėjas, baletmeisteris. Šveicarijoje vadovavo Béjart
Ballet Lausanne. Žymaus prancūzų filosofo Gaston Berger sūnus (m. 2007 m.).
·
Vernon Lomax Smith, 2002 m. Nobelio
ekonomikos premijos laureatas[6].
·
1933 m. – Olegas Makarovas,
astronautas[7] (m. 2003 m.).
·
1941 m. – Martin John Evans, 2007 m. Nobelio
fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[8].
·
1948 m. – Pavelas
Gračiovas, TSRS ir Rusijos karinis veikėjas, armijos
generolas.
·
1958 m. – Vadimas Anatolijovičius Jevtušenko, ukrainiečių
futbolo treneris, Ukrainos TSR
futbolininkas.
·
1959 m. – Panagiotis
Giannakis, Graikijos krepšininkas ir treneris. Graikijos nacionalinės krepšinio
rinktinės ir Pirėjo „Olympiacos“ vyr. treneris, buvęs nacionalinės
rinktinės kapitonas.
·
1972 m.:
·
Alechandras Montekčija, Argentinos krepšininkas, žaidęs įžaidėjo
pozicijoje. Žaidė Argentinos nacionalinėje rinktinėje.
·
Lilian Thuram, baigęs karjerą prancūzų
futbolininkas, Prancūzijos rinktinės gynėjas.
·
1975 m.:
·
Jack Allsop,
britų roko atlikėjas.
·
Robert Westerholt, olandų simfoninio metalo grupės Within
Temptation įkūrėjas ir
gitaristas. Kartu su grupės vokaliste Sharon den Adel yra daugelio grupės dainų autorius.
·
1979 m.:
·
Mohamedas
Solimanas Homosas, Egipto futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje. Atstovauja Egipto klubui
iš Izmailijos „Ismaily“.
·
Viačeslavas Sviderskis, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Arsenal Kyiv klubo gynėjas.
·
1980 m.:
·
Elin Maria
Pernilla Nordegren, švedų modelis[9].
·
Mark Nichols, kanadiečių
kerlingo žaidėjas[10].
·
1981 m. – Mladenas
Petričius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Hamburger SV klubo puolėjas.
·
1982 m.:
·
David Nalbandian, Argentinos lauko tenisininkas.
·
Radosław Matusiak, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Lenkijos KS Cracovia Kraków klubo puolėjas.
·
1985 m.:
·
Ibrahimas Sori Kamara, futbolininkas, Gvinėjos
rinktinės ir Le Mans klubo gynėjas.
·
Mohammed Ali El Khider, futbolininkas, Sudano rinktinės ir Al-Hilal
Omdurman klubo gynėjas.
Mirtys
·
951 m. – Ramiras II, Leono karalius,
valdė nuo 931 m. liepos mėn. iki mirties (g. 900 m.).
·
1432 m. – Aleksandras
Gerasis, nuo 1400 m. iki 1432 m. Moldavijos vaivada (princas), Romano I Musato
sūnus.
·
1559 m. – Kristijonas III, 1534-1559 m. Danijos ir 1536-1559 m. Norvegijos karalius (g. 1503 m.).
·
1682 m. – Jokūbas Ketleris,
Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1682 (g. 1610 m.).
·
1748 m. – Johanas Bernulis, šveicarų matematikas[11] (g. 1667 m.).
·
1798 m. – Hereklis II, Gruzijos karalius, kurio prašymu XVIII a. pabaigoje Gruzijoje buvo dislokuotos Rusijos
imperijos karinės
pajėgos, kad apsaugotų šią šalį nuo Persijos ir Turkijos aneksijos (g.1720 m.).
·
1894 m. – Heinrichas Rudolfas Hercas,
įžymus vokiečių fizikas (g. 1857 m.).
·
1953 m. – Hiram „Hank“
King Williams, amerikiečių dainininkas, gitaristas ir dainų
tekstų rašytojas, gerai žinomas kaip kantri ir rokenrolo muzikos atlikėjas (g. 1923 m.).
·
1957 m. – Ernst Friedrich
Paulus, vokiečių karininkas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, generolas feldmaršalas (g. 1890 m.).
·
1988 m. – Eduardas
Kalninis, latvių tapytojas marinistas (g. 1904 m.).
·
1992 m. – Grace Brewster
Murray Hopper, JAV informatikė,
IT pionierė,
JAV karinių jūrų pajėgų kontradmirolė;
pirmoji moteris, kuriai buvo suteiktas toks aukštas karinių jūrų pajėgų
laipsnis (g. 1906m.).
·
2010 m. – Lhasa de Sela,
taip pat žinoma kaip Lhasa,
iš Jungtinių
Amerikos Valstijų kilusi dainininkė ir dainų
autorė, augusi Meksikoje ir JAV, o vėliau gyvenusi Kanadoje ir Prancūzijoje (g. 1972 m.) .
GARSENYBIŲ
GIMTADIENIAI
·
ISAAC ASIMOV (1930 01 02), mokslininkas, rašytojas
·
JIM BAKKER (1939 01 02), evangelistas
·
TAYE DIGGS (1972 01 02), aktorius
·
CUBA GOODING JR. (1968 01 02), aktorius
·
KATE BOSWORTH (1983 01 02), aktorė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą