Gruodžio 15 gimusių korta

RAŠYTOJŲ KORTA

KRYŽIŲ TRIAKĖS ASMENYBĖS APIBŪDINIMAS

Šios kortos kūrybingumas gali pasireikšti įvairiais būdais. Iškilioji kortos savybė ta, kad šie žmonės gali tapti puikiais rašytojais, mokytojais ar atlikėjais. Bet, kita vertus, jie gana lengvai pasiduoda nerimui, abejonėms, gali švaistyti savo laiką nerimtiems užsiėmimams. Kryžių triakės neišvengia vis naujų rūpesčių bei neryžtingumo.

Šių žmonių sėkmė visada priklauso nuo jų pačių ir nuo to, kaip panaudos Dievo jiems suteiktus talentus bei sugebėjimus. Kryžių triakės - talentingi žmonės, tačiau skurdo baimė kartais priverčia juos nukreipti savo kūrybingumą įtartina linkme. Jei taip atsitinka, jiems retai kada baigiasi gerai. Jie gali būti puikūs prekybininkai ir propagandininkai, tačiau jokia veikla neduos vaisių tol, kol jie nepasirinks kurios nors vienos gyvenimo filosofijos.

Verslo reikaluose šiai kortai lygių rasime nedaug. Antroji jos karmos korta būgnų karalius dovanoja šiems žmonėms įgimtą prekybininko gyslelę. Juos traukia dideli pinigai ir stambus verslas. Kad ir kur dirbtų, jie nesunkiai gali iškilti iki vadovų. Tačiau dėl pirmosios karmos kortos - būgnų penkiaakės - poveikio jie paprastai pasirenka tokią profesiją, kur jų laisvė nėra per daug varžoma. Taigi jie greičiausiai dirbs patys sau arba bus laisvai samdomi darbuotojai. Šie žmonės iš prigimties kūrybingi, tad dauguma jų tampa įžymiais rašytojais, oratoriais ar pramogų verslo prodiuseriais.

Kryžių triakės neišvengs emocinių praradimų. Dažniausiai tai susiję su santykiais, kurie, jų manymu, turėtų trukti amžinai, tačiau ima ir pasibaigia - daugelis šių santykių yra karminiai, jų baigtis nulemta. Suprasdami, kad taip baigia neišspręstus praeities reikalus ir kad tai atveria kelius judėti pirmyn, nevilties ir liūdesio šie žmonės išvengs.

Didžiulės sėkmės kryžių triakės valdomą dieną gimę asmenys gali sulaukti dėl atsinešto dvasinių žinių kraičio. Į pasaulį jie atėjo tam, kad transformuotų energijas: nerimą - į kūrybą, baimę - į tikėjimą. Šiuo požiūriu jie yra pavyzdys mums visiems.

KAI KURIE KRYŽIŲ TRIAKĖS MEILĖS SANTYKIŲ YPATUMAI

Sis žmogus iš esmės yra neryžtingas, abejojantis, kokius įsipareigojimus turėtų prisiimti. Tačiau jis mėgsta naujoves, stengiasi patirti viską, ką gyvenimas jam siūlo. Taigi pastebime, kad rinkdamasis partnerį jis daug blaškosi. Kita vertus, kryžių triakė gali pritraukti prie savęs žmones, atspindinčius jų pačių savybes: įsipareigojimų baimę ar nenorą jų prisiimti. Atrodo, kad laimingiausios yra tos kryžių triakės, kurios susitaiko su savo įvairovės poreikiu ir dar iki vedybų susitikinėja su partneriais tiesiog dėl malonumo, taip tenkindamos meilės nuotykių troškimą.

Vedusios kryžių triakės dažnai randa būdų, kaip palaikyti slaptus santykius. Nors gyvenime ir bus netekčių, tvirtai apsisprendusios priimti mažiau, nei išties nori, jos gali sulaukti meilės ir laimės. Dėl mylimų žmonių jos padarys beveik viską. Kad kryžių triakių ilgalaikiai santykiai taptų sėkmingi, joms reikia su daug kuo savo gyvenime susitaikyti.

RYŠIŲ TARP ASMENYBĖS KORTŲ BENDRYBĖS

Vyriškos lyties kryžių triakės jaučia silpnybę būgnų rūšies moterims, mat tai puikus meilės ryšys, dėl to šiems žmonėms palanku užmegzti ilgalaikius santykius. Panašiai moteriškos lyties kryžių triakės pasvajoja apie būgnų rūšies vyrus, kurie joms atrodo paslaptingi. Kryžių rūšies vyrai gali būti geri abiejų lyčių kryžių triakių draugai, tačiau bus ne patys geriausi sutuoktiniai. Abiem lytims geriau privengti pikų rūšies moterų, kurios greičiausiai atneštų daugiau bėdos negu naudos.

KRYŽIŲ TRIAKĖ IR PANIKOS PRIEPUOLIAI

Kiekvienas, turėjęs santykių su kryžių triake, tikriausiai jau suprato, kodėl šios skilties pavadinimas būtent toks. Žmonės, kurių gimimo korta - kryžių triakė, paprastai yra linksmi bei kalbūs - žodžiu, su jais nebūna liūdna. Tačiau retkarčiais juos apima sielvartas, jie sutrinka ir pradeda viskuo abejoti. Visoms triakėms patinka įvairovė, todėl jos dažnai pasilieka galimybę persigalvoti ir nieko nenusprendžia galutinai, kad panorėjusios galėtų pasukti kita linkme. Vis dėlto toks neapibrėžtumas kartais tampa našta. Per didelė pasirinkimo laisvė gali būti ir prakeikimas, ir jaudulio bei džiaugsmo šaltinis. Niekas nesupras to taip gerai kaip kryžių triakė.

Daugelį šių žmonių kartais ištinka vadinamieji panikos priepuoliai. Vieną akimirką jiems viskas gerai, o jau kitą kažkas juos pradeda gąsdinti. Kad taip nutiktų, kartais pakanka vien minties ar atsitiktinai per televizorių išvysto vaizdo. Tada jų lankstus protas „užsiveda" ir pradeda analizuoti visus dar neišspręstus gyvenimo klausimus. Bandydami suprasti savo baimių priežastis, jie ima abejoti viskuo - žinoma, ir savo įsipareigojimais.

Panikos priepuolis, pavyzdžiui, gali atrodyti taip: jūsų draugas, kurio gimimo korta, yra kryžių triakė, paskambina jums telefonu ar atvyksta pasikalbėti. Jis pateikia jums klausimą apie rūpimą dalyką, o jūs atsakote ir draugą nuraminate. Atsakymas jį lyg ir patenkino, tačiau po kelių minučių jis ir vėl klausia to paties, tarsi dar nebūtumėte atsakę. Tokią akimirką jam viskas atrodo beviltiška ir neaišku. Deja, bandydami įtikinti tokį abejonių apniktą žmogų, jūs tik bandote galva pramušti sieną.

Panagrinėkime mano pažįstamo, susitikinėjančio su kryžių triake, atvejį. Maždaug kas dvi savaites jis skambina man ir pasakoja, kad jo mergina vėl nusprendė permąstyti, ar verta su juo draugauti. Toks yra jos elgesio stilius. Po kelių tokių nutikimų mano pažįstamas suvokė, kad geriausia atsipalaiduoti ir palaukti. Jis liovėsi atsakinėjęs į visus jos klausimus. Jis nustojo siekęs įrodyti jai, kad jų santykiai tiesiog puikūs, o tiesiog ėmė kviestis ją pasivaikščioti į mišką ar pasivažinėti dviračiais - visos jos baimės ištirpdavo per kelias minutes. Šie maži panikos priepuoliai visada praeina.

Didžiausia klaida, kokią gali padaryti kryžių triakė ar jos partneris, - priimti svarbų sprendimą vieno iš tų panikos priepuolių metu. Kadangi tada jau būna išjudinta tiek daug emocinės energijos, tampa sunku aiškiai suvokti padėtį ar objektyviai įvertinti rūpimus klausimus. Šių mažų panikos priepuolių metu kiekvienas pasirinkimas atrodo blogas. Kryžių triakė tada nesąmoningai traukiasi nuo visko - net nuo dalykų, darančių jos gyvenimą gražų.

Iš to pasimokyti, beje, reikėtų mums visiems, nes kryžių triakė įkūnija mūsų visų protą. Nedidelius panikos priepuolius ar periodus, kai pasijuntame susipainioję, kai daug kas mūsų gyvenime atrodo abejotina, tenka išgyventi daugeliui, įsiminkime, kad tokiu metu mums tereikia atsipalaiduoti ir palaukti - debesys, užtemdę mūsų gebėjimą apsispręsti, išsisklaidys. Posakis „nesirūpink - jauskis laimingas" čia ypač tinka. Kaip ir mums visiems, kryžių triakėms patinka būti linksmoms. Jei šiems žmonėms (taip pat ir sau) tai priminsime tokio priepuolio viduryje, greičiausiai vėl pajusime džiaugsmą ir laimę, atsisveikinsime su visomis protą kamuojančiomis įtampomis bei abejonėmis.

KRYŽIŲ TRIAKĖ

Vardadieniai

Celsas – Čiovyda – Čiovydas – Gaudas – Gaudencija – Gaudenis – Gaudenė – Gaudė – Justas – Kristijonas – Kristijona – Libertas – Libartė – Lygauda – Lygaudas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1989 – Lietuvos Komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos;
• 1990 – įkurta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija;
• 1992 – pasirašyta Lietuvos ir Norvegijos bevizio režimo sutartis;
• 1999 – Ruklos mokomajame pulke įkurtas pirmasis karo policijos būrys.

Gimimo dienos

•  1813 m. – Liudvikas Adomas Jucevičius, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (m. 1846 m.).
• 1859 m. – Liudvikas Lazaras Zamenhofas, akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas (m. 1917 m.).
• 1863 m. – Antanas Vytartas, kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (m. 1932 m.).
• 1864 m. – Jonas Galvydis-Bykauskas, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (m. 1943 m.).
• 1884 m. – Steponas Strazdas, Lietuvos ir JAV visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1962 m.).
• 1895 m.:
• Jonas Glembockis, Lietuvos surdopedagogas (m. 1963 m.).
• Juozas Daubaras, Lietuvos fotografas (m. 1982 m.).
• 1898 m. – Barbora Mejerytė, Lietuvos pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (m. 1982 m.).
• 1902 m. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
• 1911 m. – Jonas Adomavičius, gydytojas, filantropas^[1] (m. 2005 m.).
• 1912 m. – Petras Morkūnas, vargonininkas ir chorvedys.
• 1926 m. – Juozas Gudavičius, Lietuvos šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. 2008 m.).
• 1928 m. – Stasys Gliaudys, Lietuvos pedagogas, gamtininkas, vienas žymiausių Lietuvos lepidopterologų, Šiaulių garbės pilietis.
• 1930 m. – Vytautas Merkys, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Pranas Grybauskas, Lietuvos biologas, gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1935 m. – Petras Poškus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1936 m.:
• Edvardas Rudys, Lietuvos ekonomistas, Lietuvos (žemaičių) rašytojas.
• Mykolas Mikalajūnas, Lietuvos meteorologas, fizinių mokslų daktaras. geografijos mokslų kandidatas nuo 1989 m.
• 1937 m. – Juozas Bartišius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1938 m. – Juozapas Edvardas Misevičius, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1947 m. – Henrikas Radvilavičius, inžinierius, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
• 1948 m. – Edmundas Antanas Rimša, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1949 m. – Irenijus Račkauskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2010 m.).
• 1950 m. – Rimantas Kairelis, ekonomistas, politinis veikėjas, buvęs LR socialinės apsaugos viceministras.
• 1952 m. – Liudvikas Žukauskas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Jūratė Baranova, filosofė ir eseistė, literatūros kritikė, daugelio knygų autorė; humanitarinių mokslų daktarė, VPU (Vilniaus pedagoginio universiteto) Filosofijos katedros profesorė.
• 1983 m. – Julius Mykolaitis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis NKL lygoje Prienų "Rūdupio" komandoje.
• 1985 m. – Paulius Budreckis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandoje.

Mirtys

• 1842 m. – Gabrielius Juozapas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1783 m.).
• 1902 m. – Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (g. 1867 m.).
• 1905 m. – Antanas Petravičius, kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1821 m.).
• 1918 m. – Antanas Staniukynas, Romos katalikų kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir publicistas (g. 1865 m.).
• 1931 m. – Juozas Vokietaitis, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
• 1949 m.:
• Antanas Baltrušaitis-Antanėlis, knygnešys, spaudos darbuotojas (g. 1865 m.).
• Jurgis Krikščiūnas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, Dainavos apygardos štabo oranizacinio skyriaus viršininkas (g. 1919 m.).
• 1959 m. – Stasys Digrys, Lietuvos ekonomistas, bankininkas, politinis veikėjas (g. 1886 m.).
• 1968 m. – Adolfas Nezabitauskis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas (g. 1901 m.).
• 1996 m. – Kęstutis Genys, Lietuvos aktorius, režisierius, poetas (g. 1928 m.).
• 2002 m. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
• 2004 m. – Pranas Kulikauskas, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, daugelio archeologų mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras.^[2] (g. 1913 m.).  

 

Įvykiai

• 1939 – Atlantoje įvyko legendinio filmo „Vėjo nublokšti“ premjera.
• 1939 – JAV pagaminta pirmoji nailono partija.
• 1964 – Kanados parlamentas nusprendė, kad naująją šalies nacionalinę vėliavą puoš raudonas klevo lapas baltame fone.
• 1994 – Išleista naršyklė Netscape Navigator 1.0.
• 1995 – Europos Sąjungos lyderiai numatomą įvesti bendrą valiutą pakrikštijo euro vardu.
• 2005 – pirmieji Irako Atstovų Rūmų deputatų rinkimai po 2005 m. spalio 15 d. konstitucijos priėmimo.

Gimimo dienos  

• 37 m. – Neronas, Romos imperatorius (nuo 54 m.) iš Julijų Klaudijų dinastijos (m. 68 m.).
• 1852 m. – Antuanas Anri Bekerelis, prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas (m. 1908 m.).
• 1880 m. – Stefanas Mladenovas, bulgarų kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas (m. 1963 m.).
• 1897 m. – Zenta Maurinia, latvių rašytoja, eseistė (m. 1978 m.).
• 1901 m. – Jacques Minkus, lenkų kilmės JAV verslininkas, filatelistas (m. 1996 m.).
• 1910 m. – John Henry Hammond II, amerikiečių įrašų prodiuseris^[3] (m. 1987 m.).
• 1913 m. – Muriel Rukeyser, amerikiečių poetas (m. 1980 m.).
• 1916 m. – Maurice Hugh Frederick Wilkins, 1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 2004 m.).
• 1927 m. – Haris Liepinis, latvių teatro ir kino aktorius (m. 1998 m.).
• 1934 m. – Abdulahis Jusufas Ahmedas, dabartinis Somalio prezidentas, valdęs šalį nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. Taip pat Ahmedas yra buvęs Puntlando prezidentu.
• 1942 m. – Dave Clark, britų muzikantas ir muzikos vadybininkas.
• 1953 m. – Frančeska Kirkė, latvių tapytoja, grafikė.
• 1975 m. – Cosmin Marius Contra, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Getafe klubo gynėjas.
• 1981 m. – Romanas Pavliučenko, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir Tottenham Hotspur FC klubo puolėjas.
• 1983 m. – Zlatanas Liubijankičius, Slovėnijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Belgijos klubo KAA Gent žaidėjas.
• 1984 m.:
• Joshua Hayward, anglų roko grupės The Horrors gitaristas.
• Martinas Škrtelis, Slovakijos futbolininkas, Liverpulio FC klubo gynėjas. Nuo 2004 metų žaidžia Slovakijos rinktinėje, kurioje iki 2008 m. balandžio yra sužaidęs 23 rungtynes ir pelnęs keturis įvarčius.
• 1986 m. – Erjon Tola, Albanijos kalnų slidininkas. Pirmasis ir kol kas vienintelis šalies atstovas žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1992 m. gyvena ir treniruojasi Kervinijoje, Italijoje.  

Mirtys

• 1025 m. – Bazilijus II Bulgarmušis, 976-1025 m. Bizantijos imperatorius (g. 958 m.).
• 1423 m. – Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1370 m.).
• 1500 m. – Peras Vašas de Kaminija, portugalų jūrininkas, rašytojas, kuris ypač pasižymėjo kaip Pedro Alvarešo Kabralo laivyno archivaras (g. 1450 m.).
• 1675 m. – Jan Veermeer, olandų tapytojas^[5] (g. 1632 m.).
• 1938 m. – Valerijus Pavlovičius Čkalovas, sovietų lakūnas bandytojas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1904 m.).
• 1966 m. – Voltas Disnėjus, JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius (g. 1901 m.).
• 1991 m. – Vasilijus Zaicevas, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos snaiperis. Ypač pasižymėjo 1942 m. lapkričio 10 - gruodžio 17 d. Stalingrado mūšio metu (g. 1915 m.).  

GARSENYBIŲ GIMTADIENIAI

·        BILL MURRAY (1950 09 21), aktorius

·        DANNY DEVITO (1944 11 17), aktorius

·        JOHN LITHGOW (1945 10 19), aktorius

·        MATT LEBLANC (1967 07 25), aktorius

·        TOBEY MAGUIRE (1975 06 27), aktorius

·        SHELLEY LONG (1949 08 23), aktorė

·        HELEN KELLER (1880 06 27), kurčnebylė aktyvistė

·        TIM CONWAY (1933 12 15), komikas

·        JOHN F. KENNEDY (1917 05 29), buvęs JAV prezidentas

·        BOB HOPE (1903 05 29), komikas

·        ROSS PEROT (1930 06 27), verslininkas

·        GENE KELLY (1912 08 23), aktorius ir šokėjas

·        STEPHEN KING (1947 09 21), rašytojas

·        JULIA DUFFY (1951 06 27), aktorė

·        ROB MORROW (1962 09 21), aktorius