Siekiantieji
vertybių
BŪGNŲ
PENKIAAKĖS ASMENYBĖS APIBŪDINIMAS
Šiai kortai tenka ir nemaža dalis
sunkumų, ir apdovanojimų. Kaip ir kitos penkiaakės, būgnų penkiaakė nemėgsta
rutinos, neapkenčia visko, kas kėsinasi apriboti jos laisvę bei varžo. Šie
žmonės gali būti amžini klajūnai, niekada neužsiimantys kuo nors itin ilgai.
Vis dėlto kai kurie iš jų pradeda vertinti santykius arba darbą ir taip
užsitikrina gyvenime saugumą. Nepasėdumas labiausiai reiškiasi kaip tik
santykiuose bei darbe. Visos būgnų penkiaakės jaučia nepasitenkinimą, tačiau
taip pat jos trokšta nuveikti ką nors vertinga ir įgyti gyvenime stabilumo.
Šiedu tikslai dažnai kertasi tarpusavyje, tad joms prireikia nemažai išmonės,
kad rastų profesiją, leidžiančią siekti abiejų. Daugumai būgnų penkiaakių
geriausia rinktis prekybą. Jos sugeba bendrauti su pačiais įvairiausiais
žmonėmis, ir tai šioje srityje laiduoja didžiulę sėkmę.
Būgnų penkiaakėms gyvenime greičiausiai
teks patirti finansinių netekčių ir patekti į aplinkybes, kai turės nemažai
sumokėti už savo kilniaširdišką prigimtį. Šių žmonių gimimo korta yra glaudžiai
susijusi su būgnų devynake, todėl jie labai dosnūs; iš to mes taip pat galime
suprasti, kad praeityje jie paliko neapmokėtų skolų, kurias reikės grąžinti
šiame gyvenime. Būgnų penkiaakės - tai aukotojai, mėgstantys dalintis savo
ištekliais su šeima bei artimais draugais, nors kartais pasijunta išnaudojami
ir ima dėl to piktintis. Sugebėjimas duoti yra jų talentas, bet tai darydami,
jie kartu ir mokosi.
Būgnų penkiaakės - iš prigimties dvasingi
žmonės. Ši korta stovi gyvenimo išklotinės Neptūno stulpelyje, taigi jie
supranta, kas turi tikrąją vertę. Jie turi aiškiaregystės talentą - kartais
netgi nepaprastą. Išbandymai ateina savo žinias taikant praktiškai. Į šį
gyvenimą jie atsineša tam tikrą karmos kraitį, kuris neretai verčia juos gana
uoliai pasidarbuoti. Tingi būgnų penkiaakė tikrai neišvengs bėdų. Šiems žmonėms
privalu gyventi pagal savo supratimą ir iš visų jėgų stengtis atlikti pradėtą
darbą, nebandyti išvengti atsakomybės. Dėl stiprios Neptūno įtakos šie žmonės
trokšta padėti kitiems ir tai tampa jų gyvenimiškojo darbo dalimi. Jeigu jie
mato aukštesnius tikslus ar idealus, gali tapti savo likimo kūrėjais ir
sulaukti daug daugiau sėkmės bei pasitenkinimo.
Daugiausia sunkumų būgnų penkiaakės
patiria per pirmuosius 45-erius gyvenimo metus. Paskui jų gyvenimas
akivaizdžiai pagerėja. Sulaukusios vidutinio amžiaus, jos dažnai atsiduria
kryžkelėje, kai turi pažvelgti savo baimėms į akis bei visiems laikams jų
atsikratyti. Kaip tik šiuo metu daugelis iš jų susidomi saviugda bei
dvasingumu. Jos išgyvena transformaciją, ir daugeliu atžvilgių jų gyvenimas
prasideda iš naujo. Nemažai būgnų penkiaakių tampa savo veiklos srities
autoritetais - kiti žmonės į jas kreipiasi norėdami gauti pamokymų, patarimų.
KAI
KURIE BŪGNŲ PENKIAAKĖS MEILĖS SANTYKIŲ YPATUMAI
Meilės reikaluose būgnų penkiaakės yra
nerimastingos bei nepastovios. Įsipareigojimams jos dažnai jaučia priešiškumą.
Dėl šių priežasčių daugumai jų nesiseka išbūti su tuo pačiu žmogumi ilgesnį
laiką. Jos yra labai romantiškos, žavios ir gabios seksualiniuose dalykuose -
tai simbolizuoja jų Veneros korta kryžių berniukas, o šio karmos korta yra dar
vienas - būgnų berniukas. Dėl šių priežasčių jos yra laikomos kone pačiais
geriausiais meilužiais.
Būgnų penkiaakes traukia sąmojingi bei
kūrybingi žmonės, pačios jos meilės reikaluose gali būti žavios, tačiau kartu
gudrios bei klastingos. Meilė neretai joms yra protinis žaidimas. Daugelis jų,
įsivėlusios į meilės sampratos analizę, užmiršta savo jausmus. Savo pačių
pasirinkimu šioje srityje jos gali būti labai niekšiškos ir nesąžiningos. Tuo
pačiu metu knygos ir kita šviečiamoji medžiaga apie meilę joms gali padaryti
milžinišką poveikį ir pakylėti jų dvasią, dovanoti daugiau laimės.
Didžiausias išbandymas šiems žmonėms yra
santuokos samprata ir nuo meilės neatsiejamas artumo ilgesys - su juo gyvenime
jiems tikrai teks susidurti. Gimę kaip penkiaakė, jie paprastai nenorės grįžti
į įkalinimą „dėžėje“, kurią gali reikšti santuoka. Jie nuolat nori ką nors
tyrinėti, leistis į vis naujus nuotykius.
RYŠIŲ
TARP ASMENYBĖS KORTŲ BENDRYBĖS
Vyriškos lyties būgnų penkiaakes sieja
stiprūs ryšiai su pikų rūšies moterimis. Būgnų penkiaakes moteris traukia
kryžių rūšies vyrai, taip pat jas žavi būgnų rūšies vyrai. Joms reikia
santykių, kurie pernelyg nevaržytų jų gyvensenos.
LAISVĖ
PRIEŠ SAUGUMĄ IR LAIMĖJIMUS
Geriausias mano draugas Markas -
klasikinis būgnų penkiaakės pavyzdys. Jame galima regėti daugumai penkiaakių
būdingą vidinį konfliktą tarp laisvės bei noro įgyti saugumą ir palikti savo
pėdsaką pasaulyje. Su Marku patyrėme daug nuostabių nuotykių. Kai buvome
aštuoniolikos, viską atidėjome į šalį ir leidomės į kelionę po Jungtines
Valstijas. Tokio pobūdžio santykiai mums visada teikdavo džiaugsmo. Man
tereikėdavo paskambinti jam „Markai, gal norėtum pakeliauti po šalį?“, ir jis
būdavo pasiruošęs. Tai būdingas būgnų penkiaakių bruožas. Jei pasiūlysite jiems
pakeliauti, dažniausiai jie viską mes ir vyks su jumis.
Sulaukęs 36-erių, susitelkiau ties viena
darbo sritimi ir tapau sėslesnis bei pastovesnis. Dėl to sulaukiau daugiau
sėkmės, o Markas ir toliau keliavo, dažnai viską keitė. Po kiek laiko Markas
suprato, kad, gyvendamas permainingą, kupiną nuotykių būgnų penkiaakės
gyvenimą, taip nieko svarbesnio ir nenuveikė. Viena Marko asmenybės dalis
troško sėkmės, tačiau kirtosi su kita, laisvę mylinčia jo dalimi, taigi tarp
mūsų atsirado šiokia tokia įtampa.
Negalima sakyti, kad šitokia nuožmi kova
vyksta kiekvienos būgnų penkiaakės viduje, tačiau šis bruožas joms tikrai
būdingas. Penkiaakė turėtų paklausti savęs: ar man dera visą gyvenimą ieškoti
nuotykių, tyrinėti naujas, dar nepažįstamas sritis, o gal geriau būtų susikurti
tam tikras garantijas bei pamatus, nuo kurių atsispyręs galėčiau leistis į
nuotykius? Įdomu, kad daugelis žmonių pinigus tapatina su laisve. Sakoma, jog
laimės už pinigus nenusipirksi, tačiau jie suteikia laisvę daryti tai, ką
norite ir kada norite, atveria daugybę galimybių, kurių be jų neturėtumėte. Jei
tai yra tiesa, regime didžiulį kuriozą: būgnų penkiaakė, asmuo, nepaprastai
trokštantis laisvės, turi kuriam laikui įsitaisyti vienoje vietoje ir
susitelkti ties vienu užsiėmimu, kad užsidirbtų pakankamai pinigų patirti
daugiau nuotykių. Tai turbūt ir reikia įsisąmoninti šiems žmonėms: daugiau
laisvės įgausiu, galėsiu patirti dar įspūdingesnių nuotykių, jei skirsiu laiko
tam, kad susikurčiau finansinę gerovę, suteiksiančią man šią laisvę. Vis dėlto
daugumai būgnų penkiaakių taip pasielgti labai sunku. Dėl to jos dažniausiai
ieškosi prekybininko darbo. Dažnai tokio pobūdžio darbas būna susijęs su
kelionėmis. Taip vienu šūviu gali būti nušauti du zuikiai: būgnų penkiaakė
tampa finansiškai nepriklausoma ir kartu nesijaučia kaip į narvą uždarytas
paukštelis. Tokie sprendimai išskiria laimingas būgnų penkiaakes iš kitų.
Šventės
Lietuvos
radijo diena .
Šią
dieną Lietuvoje
Įvykiai
1926
m. – pradėjo veikti Kauno radijo stotis;
1990
m. – Lietuvos Respublikos AT priėmė Katalikų bažnyčios restitucijos aktą;
1995
m. – Lietuva pasirašė Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Sutartis
įsigaliojo 1998 m.;
2000
m. – Vilniuje prasidėjo tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų
įvertinimas“, kuriame dalyvavo buvęs Lenkijos prezidentas L. Valensa, garsus
rusų disidentas S. Kovaliovas.
Gimimo
dienos
Gimimo
dienos Lietuvoje
1848
m. – Antanas Radušis, Lietuvos kunigas, draudžiamos spaudos platintojas ir
švietėjas, tautosakininkas (m. 1918 m.).
1886
m. – Nikolajus Berežkovas, rusų istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
istorijos tyrinėtojas (m. 1956 m.).
1893
m. – Antanas Pranas Kneižys, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (m. 1970 m.).
1907
m. – Juozas Mickevičius, Lietuvos edukologas, TSKP ir tarybinis veikėjas (m.
1974 m.).
1909
m. – Justinas Lukošius, teisininkas, Vokietijos lietuvių visuomenės veikėjas
(m. 2000 m.).
1910
m.: Algirdas Leonas Nasvytis, Lietuvos inžinierius, sporto ir visuomenės
veikėjas, daktaras (m. 1981 m.).
Danutė
Čiurlionytė-Zubovienė, Lietuvos rašytoja, vertėja (m. 1995 m.).
1914
m. – Napoleonas Bernotas, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (m. 1959 m.).
1925
m. – Regina Zdanavičiūtė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
1928
m.: Teodoras Bitvinskas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų
daktaras.
Vitolis
Baumilas, lietuvių kompozitorius (m. 1991 m.).
1929
m. – Algirdas Ničius, lietuvių kino dailininkas, Lietuvos kinematografininkų
sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
1932
m. – Gediminas Astrauskas, lietuvių poetas.
1936
m. – Adelė Baublienė, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės
veikėja.
1939
m. – Jūratė Darginavičienė-Marcijonaitė, Lietuvos augalų fiziologė, habilituota
biomedicinos mokslų daktarė.
1940
m. – Petras Steponavičius, lietuvių teatro ir kino aktorius.
1943
m. – Jonas Bražinskas, Lietuvos politinis veikėjas.
1947
m.: Antanas Birštonas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Janina
Tepliajeva – Jakubauskaitė, pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių miesto kultūros,
visuomenės bei politinė veikėja.
Juozas
Šarkus, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos ir Druskininkų
politinis bei visuomenės veikėjas.
1948
m. – Antanas Vizbaras, muzikos mokytojas ir chorvedys, Lietuvos ir Raseinių
rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1949
m. – Vytautas Bitinas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės
veikėjas.
1950
m. – Elena Kniūkštaitė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja.
1952
m. – Aldona Vorienė, Lietuvos politinė veikėja.
1953
m. – Jonas Kaušakys, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės
veikėjas.
1954
m. – Genovaitė Kačiuškienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
1956
m. – Onutė Narbutaitė-Skirtmantienė, kompozitorė, Lietuvos kompozitorių
sąjungos narė.
1957
m. – Jonas Paslauskas, lietuvių diplomatas.
1959
m. – Virginija Šiukščienė, Lietuvos istorikė, muziejininkė.
1961
m.: Algirdas Ališauskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei
visuomenės veikėjas.
Gintautas
Stankevičius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės
veikėjas.
1963
m. – Virgilijus Valančius, teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo vadovas.
1964
m. – Gvidas Byčius, teisininkas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei
visuomenės veikėjas.
1965
m. – Saulius Liausa, choro dirigentas ir pedagogas.
1971
m. – Audrius Žiugžda, bankininkas vadybininkas, didžiausio Lietuvoje komercinio
banko AB SEB banko prezidentas, valdybos pirmininkas.
Mirtys
Mirtys
Lietuvoje
1654
m. – Petras Kojelavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos kunigas, rašytojas (g. 1622 m.).
1805
m. – Benediktas Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas,
filantropas, mecenatas. [1] (g. 1734 m.).
1914
m. – Vilius Kalvaitis, Mažosios Lietuvos tautosakininkas. 1905 m. išleido
rinkinį „Prūsijos lietuvių dainos“ (g. 1848 m.).
1930
m. – Antanas Alekna, Lietuvos kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas,
visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
1937
m.: Jeronimas Uborevičius, lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis
veikėjas, pirmo rango komandarmas (g. 1896 m.).
Vytautas
Putna, lietuvių kilmės Tarybų Sąjungos karinis veikėjas, komkoras (1935 m.),
karinis diplomatas. Sušaudytas represijų Tarybų Sąjungoje metu (g. 1893 m.).
1944
m. – Antanas Kaškelis, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1928 m. majoras, 1936
m. jūrų kapitonas (g. 1879 m.).
1966
m. – Kazys Kepalas, filologas, spaudos darbuotojas (g. 1890 m.).
1971
m. – Konstancija Brundzaitė, Lietuvos kompozitorė, dailininkė (g. 1942 m.).
1979
m. – Vladas Mikšys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1906 m.).
1991
m. – Justinas Kontrimas, Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų
kandidatas (g. 1916 m.).
2002
m. – Jurgis Jankus, Lietuvos rašytojas (g. 1906 m.).
2008
m. – Viktoras Kunickas, Lietuvos dailininkas, skulptorius, pramoninio dizaino
pradininkas Lietuvoje (g. 1930 m.).
Šią
dieną pasaulyje
Įvykiai
1987
– Šaltasis karas: Ronaldas Reiganas viešai paragino Michailą Gorbačiovą
nugriauti Berlyno sieną;
1990
– TSRS Aukščiausioji Taryba po ilgų diskusijų priėmė Michailo Fedotovo,
Jurijaus Baturino ir Vladimiro Entino siūlytą Spaudos ir žiniasklaidos
įstatymą, kuris faktiškai atšaukė tarybinę cenzūrą;
1991
– Rusijos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas;
1991
- Leningrado gyventojai referendume balsavo už tai, kad miestui būtų grąžintas
senasis pavadininmas - Sankt Peterburgas.
Gimimo
dienos
Gimimo
dienos pasaulyje
1002
m. – Leonas IX, Popiežius nuo 1049 m. vasario 12 d. iki mirties. Romos Katalikų
Bažnyčios pripažintas šventuoju, vienas reikšmingiausių vokiečių kilmės
popiežių viduramžiuose (m. 1054 m.).
1879
m. – Chuanas Emilijanas O'Liris, Paragvajaus žurnalistas, istorikas, politikas,
poetas, eseistas (m. 1969 m.).
1890
m. – Egon Schiele, austrų tapytojas ir grafikas[2] (m. 1918 m.).
1899
m. – Fritz Albert Lipmann, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos
laureatas[3] (m. 1986 m.).
1908
m. – Otto Skorzeny, Antrojo Pasaulinio karo vokiečių SS oberšturmbanfiureris,
labiausiai išgarsėjęs Musolinio išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo
operacija (vok. Unternehmen Greif) (m. 1975 m.).
1911
m. – Milovanas Džilasas, Jugoslavijos politikas, disidentas, publicistas (m.
1995 m.).
1924
m. – Džordžas Herbertas Bušas, 41-asis JAV prezidentas, valdęs nuo 1989 iki
1993. Prieš prezidentavimą Bušas ėjo JAV viceprezidento pareigas (43-ias pagal
eilę) vadovaujant Reiganui.
1929
m. – Ana Frank, vokiečių rašytoja[4] (m. 1945 m.).
1933
m. – Edis Adamsas, JAV fotografas, pasižymėjęs politikų ir žvaigždžių
portretais, fotožurnalistu dirbęs trylikoje karų, už Vietnamo karo metu
padarytą fotografiją apdovanotas Pulicerio premija (m. 2004 m.).
1942
m. – Bert Sakmann, 1991 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos
laureatas[3].
1948
m. – István Sándorfi, buvo vengrų tapytojas. István Sándorfi tapymo stilius
buvo hyperealizmas (m. 2007 m.).
1954
m. – Ján Mazák, slovakų teisininkas, buvęs teisėjas, teisėtyrininkas
civilistas, EBTT generalinis advokatas.
1976
m. – Tomas Sorensenas, Danijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Stoke
City klube ir Danijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2000-ųjų Europos
futbolo čempionate, 2004-ųjų Europos futbolo čempionate ir 2002-ųjų pasaulio
futbolo čempionate.
1979
m. – Diegas Milito, Argentinos futbolininkas, puolėjas, rungtyniaujantis
Italijos Internazionale Milano klube.
1981
m. – Adriana Francesca Lima, Brazilijos supermodelis.
1982
m. – Marko Popovičius, Kroatijos nacionalinės rinktinės ir Kazanės „Unics“
gynėjas.
Mirtys
Mirtys
pasaulyje
816
m. – Popiežius Leonas III, 795–816 m. Romos popiežius. Šventasis nuo 1673 m.,
šventė – birželio 12 d.
1524
m. – Diegas Velaskesas de Kueljaras, ispanų konkistadoras, Kubos užkariautojas
ir valdytojas (g. 1465 m.).
1657
m. – Viljamas Harvėjus, anglų medikas ir fiziologas, pirmasis sistemingai
aprašęs kraujotakos ratą ir širdies svarbą kraujotakai (g. 1578 m.).
1815
m. – Mišelis Nėjus, kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau
maršalas (g. 1769 m.).
1912
m. – Frederikas Pasė, prancūzų politikas, pacifistas ir humanistas. 1901 m.
kartu su Henri Dunant buvo apdovanotas Pirmąja Nobelio taikos premija (g. 1822
m.).
1926
m. – Antoni Gaudí i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia,
Casa Milà, Casa Batlló (g. 1852 m.).
1928
m. – Maurice Bloomfield, JAV filologas ir Vedų tyrinėtojas (g. 1855 m.).
1937
m. – Michailas Tuchačevskis, tarybinis karinis veikėjas ir teoretikas, Tarybų
Sąjungos maršalas. Represuotas dėl tariamo dalyvavimo kariškių sąmoksle,
reabilituotas 1957 m (g. 1893 m.).
1947
m. – Jazepas Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas (g. 1877 m.).
1958
m. – Ernests Štālbergs, Latvijos architektas, dirbęs klasicizmo ir
funktionalizmo stiliais (g. 1883 m.).
1980
m. – Milburn Stone, amerikiečių aktorius (g. 1904 m.).
1982
m. – Karl Ritter von Frisch, austrų etologas, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir
medicinos premijos laureatas[3] (g. 1886 m.).
1994
m. – Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis
Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų
mesiju) (g. 1902 m.).
·
ARMAND EASSANTE (1949 10 04), aktorius
·
BURT LANCASTER (1913 11 02), aktorius
·
CHARLIE CHAPLIN (1889 0416), aktorius
·
CHARLTON HESTON (1922 10 04), aktorius
·
DUSTIN HOFFMAN (1937 08 08), aktorius
·
DAVID SCHWIMMER (1966 11 02), aktorius
·
PETER GRAVES (1936 03 18), aktorius
·
SIDNEY POITIER (1927 02 20), aktorius
·
PETER USTINOV (1921 04 16), aktorius ir režisierius
·
DIANE LANE (1965 01 22), aktorė
·
LINDA BLAIR (1959 01 22), aktorė
·
QUEEN LATIFAH (1970 03 18), aktorė ir dainininkė
·
KAREEM ABDUL-JABBAR (1947 04 16), krepšinio žvaigždė
·
JANE CURTIN (1947 09 06), komikė
·
HENRY MANCINI (1924 04 16), kompozitorius
·
GLORIA VANDERBILT (1924 02 20), madų dizainerė
·
PATTY HEARST (1954 02 20), pagrobta turtinga paveldėtoja
·
CATE BLANCHETT (1969 05 14), aktorė
·
DAVID BYRNE (1952 05 14), dainininkas
·
KURT COBAIN (1967 02 20), dainininkas
·
WILSON PICKETT (1941 03 18), muzikantas
·
DAVID BRINKLEY (1920 07 10), žinių pranešėjas
·
GEORGE LUCAS (1944 05 14), prodiuseris
·
JESSICA SIMPSON (1980 07 10), dainininkė
·
SUSAN SARANDON (194610 04), aktorė
·
GEORGE BUSH (1924 06 12), buvęs JAV prezidentas
·
CINDY CRAWFORD (1966 02 20), modelis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą